Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai pavyko atstatyti užsikimšusioje arterijoje kraujotaką bei išsaugoti dalį smegenų audinio. Metodas šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėja, į jį dedama daug vilčių, o jo taikymas reikšmingai pagerina insultu susirgusių žmonių pasveikimą ir prognozę. Gydymo metodui įgyvendinti būtina sąlyga yra komandinis darbas: neurologas, intervencinis radiologas, anesteziologas. Jie turi dirbti kuo glaudžiau, jų veiksmai turi būti suderinti tarpusavyje. Pagal šiuo metu Europoje ir Lietuvoje galiojančias rekomendacijas, ligoniams su ūminiu išeminiu insultu turi būti užtikrintas „žalios gatvės“ principas, kol ligonis išlieka potencialiu kandidatu specializuotam insulto gydymui (intraveninė trombolizė, trombektomija). Tai reiškia, kad ligoniui nuo pat pirmos minutės visi reikalingi tyrimai atliekami prioritetine tvarka. Rekomenduojama, kad apie tokio ligonio atvykimą visos tarnybos, susijusios su ligonio ištyrimu bei gydymu, būtų informuotos iš anksto.
Insultas viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse bei užima pirmą vietą tarp ilgalaikę negalią sukeliančių ligų.
Insultas viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse bei užima pirmą vietą tarp ilgalaikę negalią sukeliančių ligų.
Gydytojas-neurologas Aleksandras Vilionskis sakė, kad šiuo metu tik intraveninė trombolizė yra moksliškai įrodytas gydymo metodas, leidžiantis sumažinti neįgalumą po patirto išeminio insulto. Tačiau, prieinamas tik mažajai ligonių daliai, dėl labai trumpo terapinio laiko bei nemažo kiekio kontraindikacijų. Lietuvoje intraveninė trombolizė atliekama nuo 2002 m., paskutiniais metais tokių ligonių skaičius padaugėjo.
Trombektomijos tikslas – mechaninis specialiomis priemonėmis trombo arba embolo pašalinimas iš užsikimšusios galvos smegenų arterijos, atstatyti kraujotaką ir sumažinti galvos smegenų audinio pažeidimą išemijos zonoje. Prieš atliekant trombektomiją būtina atlikti radiologinius tyrimus, leidžiančius vizualizuoti okliuzijos vietą, nes jis gali būti šalinamas tik iš stambios smegenų arterijos. Angiografinėje operacinėje atlikus bendrosios šlaunies arterijos punkciją, specialiais kateteriais pasiekiama užsikimšusi galvos smegenų arterija. Tuomet trombo vietoje laikinai implantuojamas specialus stentas, laukiama kol stentas penetruos trombą ir tada ištraukiami abu kartu. Pašalinus trombą kraujotaka atsistato.
Norint išlaikyti kuo geresnę galvos smegenų perfuziją, procedūros metu siekiama paciento neslopinti, todėl techniškai atlikti procedūrą sunku dėl neadekvačios paciento būklės – pacientas juda, ne visada klauso gydytojo nurodymų. Atliekant procedūrą gali įvykti galvos smegenų hemoragija arba papildomų kraujagyslių užsikimšimas, todėl reikia įvertinti procedūros riziką ir prognozę.
Šis metodas gali būti taikomas ligoniams, kai nuo insulto simptomų atsiradimo pradžios praėjo ne daugiau kaip 8 val. Kiekvienam yra žinoma, kad kuo greičiau pradedamas gydymas – tuo geresni rezultatai. Ypač svarbus momentas yra darbo organizavimas pačioje gydymo įstaigoje.
