„Bandžiau atgaminti, ką veikiau 3-4 savaites prieš pasijusdama blogai, tačiau migravau tik tarp Vilniaus ir Klaipėdos, praktiškai vien tik asfaltas, miške nebuvau, prie jūros nebuvau, erkės nemačiau. Man tai buvo didžiausia mistika. Gydytoja sakė, kad didelė tikimybė, kad erkiniu encefalitu užkrėtęs parazitas buvo nimfos stadijos, mažutė, vos įsisegusi iškrito ir todėl jos nepastebėjau, neužčiuopiau“, – 15min dalijosi klaipėdietė.
Koks procentas pasiskiepijusių nuo erkinio encefalito suserga, kodėl taip atsitinka, ar skiepas turi įtakos ligos eigai ir dėl kokių priežasčių vieni serga labai sunkiai, o kiti – lengvai, paprašėme pakomentuoti disertaciją apie erkinį encefalitą apgynusios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovės prof. Auksės Mickienės.
Blogai pasijuto po iškylos
Prisimindama poros metų senumo istoriją, Laura pasakojo blogai pasijutusi po iškylos su šeima, gegužės pabaigoje: „Grįžome namo pavargę, nuėjau pasnausti, o atsibudau pajutusi, kad krečia drebulys, kyla temperatūra. Kai pabandžiau atsistoti, apsvaigo galva. Supratau, kad kažkas negerai. Kadangi prieš pora savaičių vienas iš vaikų sirgo vėjaraupiais, o anksčiau ir kitas, pirma mintis buvo, kad ir man vėjaraupiai. Akys buvo jautrios šviesai, labai keista savijauta“.
Savaitgalį gulėjusi ir numušinėjusi temperatūrą, kuri siekė iki 39, pirmadienį Laura ruošėsi į darbus, nes turėjo aibes darbų. „Parašiau kolegoms, kad pirmą pusdienį tikrai nepasirodysiu, nes silpnai jaučiuosi, bet po pietų išsiruošusi nuėjau į darbą. Temperatūros nebebuvo, bet lengvai svaigo galva, viskas lyg per rūką. Mane pamatę kolegos patarė važiuoti namo. Taip ir pasakė – pastai tu atrodai“, – juokėsi klaipėdietė.
Gydytojos įtarimai buvo į tą pusę, bet Laura netikėjo
Kitą dieną ji nuvažiavo pasidaryti kraujo tyrimą į privačią laboratoriją, kuri pradeda darbą 7 ryto. Temperatūra nebekilo, tik išliko lengvas svaigulys.
„Darbe turėjau susitikimų, tad tik vakare pasižiūrėjusi į kraujo tyrimų rezultatus ir pamačiau, kad penki rodikliai šiek tiek ne normos ribose. Paprašiau tetos paklausti šeimos gydytojos, ką gali reikšti tokie rezultatai, ir kitą dieną sulaukiau gydytojos skambučio, kad greitai prisistatyčiau pas ją. Kai nuvykau, pradėjo visokių dalykų klausinėti, ar mačiau erkę, kad galbūt kažkoks meningokokas. Jos įtarimai iš karto buvo į tą pusę. Didžiulė padėka šeimos gydytojai, kad operatyviai reagavo, iš karto nusiuntė į infekcinę ligoninę“, – sakė Laura, pati netikėjusi, kad gali būti užsikrėtusi erkiniu encefalitu, nes nuolat vakcinavosi ir nematė įsisegusios erkės.
Pasiprašius namo vėl teko grįžti į ligoninę
Klaipėdos infekcinėje ligoninėje moteriai buvo atlikti kraujo tyrimai, tarp kurių ji atsimena ir dėl Laimo ligos bei erkinio encefalito. Kadangi neblogai jautėsi, pasiprašė namo, kol bus tyrimo rezultatai.
„Vairavau pati, savijauta buvo nebloga, bet kitos dienos vakare sulaukiau skambučio, kad susirinkčiau daiktus ir važiuočiau į ligoninę, nes man nustatė erkinį encefalitą. Man tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – pasakojo 15min pašnekovė.
Ją konsultavusi epidemiologė irgi sakė, kad toks atvejis – retas. Tuomet Laura gal buvo vienintelė ligoninėje pacientė, pagal schemą skiepijusis nuo erkinio encefalito, bet susirgusi šia liga.
Rado ir antikūnų, ir erkinio encefalito užkrato
„Kraujo tyrimas nustatė, kad man buvo ir antikūnų, ir erkinio encefalito užkratas. Beveik savaitę praleidau ligoninėje. Kas kartą prisiminusi tą metą pagalvoju – o kas su manimi būtų atsitikę, jei nebūčiau skiepijusis nuo erkinio encefalito? Pradėjau domėtis, dar ligoninėje daug skaityti apie šią ligą. Sužinojusi, kad trisdešimčiai procentų gali baigti sunkiomis pasekmėmis, paralyžiais, net mirtimi, suprantu, kad man pasisekė, nors, aišku, dalis perserga ir besimptome forma. Jeigu ne tie antikūnai mano organizme, kurie buvo sugeneruoti skiepų pagalba, gal ir aš būčiau tas sunkusis atvejis ir nežinia, kaip baigčiau savo gyvenimą. Kai žmonės dvejoja, skiepytis ar ne, aš papasakoju savo istoriją. Manau, kad tikrai verta. Nuo erkinio encefalito paskiepyti visi mano šeimos nariai, vaikai“, – sakė klaipėdietė.
Tvenkinuko testas, kada jau galima namo
Vienas įdomesnių atsiminimų iš infekcinių ligų ligoninės – gydytojos Silvijos, kuriai Laura ypatingai dėkinga, žodžiai: „Kai tvenkinuką apeisi tris kartus ir nepavargsi, bus ženklas, kad galima išrašyti namo“.
Po pirmų kelių dienų ligoninėje Laura visai neblogai jautėsi, tad nusprendė išeiti pasivaikščioti. Pakilo iš lovos, apsirengė, bet įveikusi vos pusę laiptų suprato, kad nėra jėgų. Apsisukusi šiaip ne taip grįžo atgal. Su kiekviena diena gerėjo, kol išėjo į lauką, dar kitą dieną – kartą aplink tvenkinuką, paskui – du ir pagaliau trečią, po kurio buvo išrašyta namo.
Praėjus dvejiems metams ji nejaučia jokių ligos pasekmių ir yra dėkinga visiems padėjusiems.
Prof. A.Mickienė apie Lauros atvejį: pasisekė
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovės prof. A.Mickienės, erkiniu encefalitu suserga nuo 1 iki 3 proc. pasiskiepijusių žmonių. Vienareikšmio atsakymo, kodėl taip atsitinka – nėra.
„Tai priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių, imuninės sistemos, imunosupresinių būklių. Įtakos turi ir tai, kokiame amžiuje buvo pradėta vakcinacija, apskritai nuo žmogaus amžiaus ir kitų mums nežinomų priežasčių“ – sakė profesorė, pabrėždama, kad nuo erkinio encefalito naudingiau skiepytis kuo jaunesniame amžiuje – kuo anksčiau pradedi treniruoti imunitetą, tuo jis geriau išsitreniruoja.
Paklausta apie Lauros atvejį, profesorė linkusi manyti, kad jai tiesiog pasisekė. „Yra nuomonė, kad dėl mums nežinomų priežasčių pasiskiepijusieji, bet susirgę erkiniu encefalitu serga sunkiau, nors tai nėra įrodyta. Ligos sunkumui esminės įtakos neturi ir laikas, kada ji nustatyta – anksčiau, ar kiek vėliau. Nėra vaisto erkinio encefalito virusui stabdyti, tačiau daktarų pagalba svarbi, jei smegenys užtinsta, reikia pacientą laiku pristatyti į reanimaciją, laiku padaryti intubaciją“, – vardijo prof. A.Mickienė.
Paneigė mitą, kad vyresniame amžiuje nebeverta skiepytis
Kodėl vieniems erkinis encefalitas pasireiškia besimptome forma, o kitus ištinka paralyžius ir net mirtis? Pasak profesorės, veiksnių labai daug, iki galo priežastys neaiškios, tačiau pastebėta, kad įtakos turi tam tikri genetiniai veiksniai, gretutinės ligos, o labiausiai – jau minėtasis amžiaus. Kuo vyresnis žmogus suserga, tuo tikėtinos sunkesnės ligos formos.
„Vaikai serga lengviau nei suaugusieji, bet tikrai nėra amžiaus limito, kad jie visai nesirgtų ar sirgtų labai labai lengvai. Yra buvę netgi labai sunkių registruotų ligos atvejų naujagimiams“, – komentavo klinikos vadovė.
Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie mano, kad per gyvenimą jau turbūt bus persirgę besimptome erkinio encefalito forma ir nebeverta skiepytis, prof. A.Mickienė sako, kad tai netiesa.
„Taip galėtume pasakyti nebent apie Laimo ligą, kuri labai paplitusi. Mes Kauno rajone tuos pačius žmones tyrėme nuo abiejų erkių platinamų ligų – Laimo ir erkinio encefalito. Kaip parodė duomenys, erkinio encefalito antikūnų turėjo vos 3 proc. nuo šios ligos neskiepytų žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus, o štai Laimo ligos antikūnų aptikta beveik 40 proc. vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių kraujyje. Nepasiskiepijusiam nuo erkinio encefalito vyresnio amžiaus žmogui būtinai reikia tą padaryti, nes kuo vyresniame amžiuje susergama erkiniu encefalitu, tuo ligos formos sunkesnės“, – pakartojo profesorė.
Pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus
Erkinis encefalitas – tai sunki, erkių platinama židininė virusinė liga. Erkinio encefalito virusas pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.
Maždaug kas trečias, persirgęs erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.
Veiksmingiausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai.
