Ji sako, kad augaliniame aliejuje esančios nesočiosios (polinesočios ir mononesočios) riebalų rūgštys yra reikalingos kiekvienos ląstelės normaliam funkcionavimui. Aliejuose yra būtinųjų riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K.
Aliejuose esančios nesočiosios riebalų rūgštys skirstomos į polinesočiąsias ir mononesočiąsias. Dietologijos rezidentė Gertruda Keburytė sako, kad polinesočiosios riebalų rūgštys yra mūsų organizmo ląstelių sienelių sudėtinė dalis.
„Iš jų organizmas gamina biologiškai aktyvias medžiagas, kurios ypatingai svarbios organizmo imunitetui, uždegimo mažinimui, kraujo krešėjimui. Daugiausia polinesočiųjų riebalų rūgščių yra rapsų, kukurūzų, linų sėmenų, sojų, saulėgrąžų aliejuose“, – pasakoja G. Keburytė.
Anot jos, mononesočiosios riebalų rūgštys apsaugo ne tik nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, bet ir yra naudingos žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu.
„Mononesočiųjų riebalų rūgščių daugiausia yra alyvuogių, rapsų, žemės riešutų, sezamų, saulėgrąžų aliejuje“, – vardija G. Keburytė.
Vartoti patartina tik žalią aliejų
Kaip teigia E. Gavelienė, tam, kad būtų užtikrintas maistinių medžiagų gavimas, patariama per dieną suvartoti 2–3 šaukštus aliejaus.
„Tačiau žmonės labai dažnai tiesmukiškai tą kiekį supranta. Kalbama apie aliejų, kuris turi būti suvartojamas su maistu. Tai nėra vaistas, kurį reikėtų dozuoti. O kalbant apie nutukusį žmogų, tai būtent toks aliejaus kiekis suteikia jam būtinąsias maistines medžiagas, be kurių jis negalėtų tvarkyti savo rizikos veiksnių, kuriuos sąlygoja nutukimas. O dėl tų 2–3 šaukštų aliejaus jo kūno masė juk nepadidės“, – tikina gydytoja dietologė. Tačiau ji pabrėžia, kad aliejus turi būti vartojamas saikingai.
Klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė taip pat pabrėžia, kad aliejus labai reikalingas lieknėjant.
„Lieknėjimo procese sveikas, nedegintas, neperdirbtas aliejus yra labai svarbus. Nutukimas yra rimtas metabolinis organizmo sutrikimas, organizmo pertempimas. O lieknėjimas yra tų pažeistų procesų atstatinėjimas. Nereikia manyti, kad aliejus tirpdo riebalus, bet būtent jame esančios Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos žmogaus gyvavimui, jo sveikatai“, – aiškina J. Dobrovolskienė.
E. Gavelienė tvirtina, kad reikia vartoti būtent žalią aliejų, pataria jį dėti į salotas, košes, į jau paruoštus patiekalus prieš juos patiekiant. „Kaitintas aliejus ne tik neatlieka naudingųjų savo funkcijų, bet tampa net ir žalingas žmogaus organizmui“, – sako gydytoja dietologė. Todėl keptą riebaluose maistą ji siūlo keisti keptu ant grotelių ar orkaitėje.
Koks aliejus tinkamiausias lietuviams?
Kalbėdama apie skirtingų rūšių augalinius aliejus, E. Gavelienė teigia, kad patartina vartoti įvairių rūšių aliejus – taip patenkinamas skirtingų naudingųjų medžiagų poreikis. Tačiau ji pabrėžia, kad kai kuriuose aliejuose yra daugiau organizmui reikalingų medžiagų.
„Lietuvoje gyvenantiems žmonėms vienas naudingesnių būtų linų sėmenų aliejus. Jis yra turtingas būtent Omega-3 riebalų rūgštimis, yra ir kitų riebalų rūgščių. Be to, ir alyvuogių aliejus turi didelę naudą, ir rapsų aliejus pagal savo sudėtį yra tas, kurį būtų galima rinktis“, – LRT.lt sakė E. Gavelienė.
Jai antrina ir gydytoja dietologė J. Dobrovolskienė, pabrėždama, kad linų sėmenų aliejuje yra labai geras santykis tarp Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgščių.
„Saulėgrąžų aliejuje tas santykis nėra toks tinkamas: labai daug Omega-6, o Omega-3 – mažai, todėl tas aliejus yra ne toks sveikatinantis“, – aiškina J. Dobrovolskienė.
