Užuot, kaip pridera pagal Seimo Statutą, uždavusi klausimą ministrei, B.Vėsaitė nutarė geriau savo strėles nukreipti į kolegas parlamentarus.
„Viagra“ ir medikamentinio aborto metodas atsirado tuo pačiu metu, bet dėl „Viagros“ kenkimo vyrų sveikatai kažkodėl niekas čia, Seime, klausimų nekėlė. Todėl tie, kurie čia atstovaujate Vatikanui, nebūkite šventesni už Romos popiežių, kurį labai gerbiu“, – rėžė B.Vėsaitė.
Atsakė į trisdešimt klausimų
Į Seimą iškviestos R.Šalaševičiūtės buvo prašoma paaiškinti, kodėl medikamentiniam abortui skirtas preparatas mifepristonas pernai buvo registruotas Lietuvoje, nors mūsų šalyje nėra registruotas kitas preparatas, kurį būtina naudoti kartu.
Taip pat buvo daug teiraujamasi apie medikamentinio aborto žalą moterų sveikatai.
Iš viso ministrei raštu buvo pateikti 23 klausimai, susiję su medikamentiniu abortu. Žodžiu Seimo nariai pridėjo dar kelis.
Ministrė Seime kantriai aiškino, kad mifepristono Lietuva neregistruoti negalėjo, nes jis yra pripažintas saugiu Europos sąjungos mastu.
„Atsisakyti registruoti jį Lietuva galėtų tik tokiu atveju, jei būtų įrodytas rimtas pavojus visuomenės sveikatai. Tačiau to nebuvo padaryta“, – nurodė ministrė.
Anksčiau aš turėjau daugiau neigiamą nuomonę, net dabar, gavusi daugiau informacijos, aš persigalvojau, - pripažino R.Šalaševičiūtė.
Kitas būtinas medikamentiniam abortui vaistas – prostaglandinas – Lietuvoje kol kas nėra registruotas. Ir, pažadėjo R.Šalaševičiūtė, nebus bent tol, kol Seimas įstatymu neįteisins paties medikamentinio aborto.
Tiesa, ministrė pabrėžė, kad ir dabar Lietuvos medikai šį vaistą gali skirti ir jis gali būti įvežamas į šalį iš užsienio. Todėl, R.Šalaševičiūtės nuomone, būtų geriau, jei medikamentinio aborto taisyklės būtų aiškiai apibrėžtos įstatymais ir jie valstybėje nebebūtų daromi paslapčia.
Pati pakeitė nuomonę
R.Šalaševičiūtė pripažino, kad anksčiau ir pati buvo medikamentinio aborto priešininkė, tačiau daugiau paskaičiusi ir pasidomėjusi, ji nuomonę pakeitė.
„Anksčiau aš turėjau daugiau neigiamą nuomonę, net dabar, gavusi daugiau informacijos, aš persigalvojau. Manau, kad gal moteriai medikamentinis nėštumo nutraukimas psichologiškai lengvesnis. Be to, po chirurginio dažnai moterys daugiau nebegali pastoti“, – paaiškino, kodėl pakeitė nuomonę, R.Šalaševičiūtė.
Pasak ministrės, tyrimai rodo, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas sėkmingai įvyksta 97 proc. atvejų, ypač, jei jis yra atliekamas pačiomis pirmomis nėštumo savaitėmis.
Ministrė tik pažymėjo, kad toks nėštumo nutraukimo būdas netinkamas inkstų ar kepenų nepakankamumą turinčioms, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis sergančioms, mitybos sutrikimų turinčioms moterims.
Lietuvoje iuo metu yra įteisintas tik chirurginis abortas, kai ne ilgesnis nei 12 savaičių nėštumas nutraukiamas išsiurbiant vaisių specialiu vakuuminiu prietaisu.
Tačiau ne visus Seimo narius ministrės atsakymai nuramino. Štai Aurelija Stancikienė pareiškė, kad vaistus, kuriais nutraukiama gyvybė, gamina ta pati įmonė, kuri sukūrė dujas „t „Zyklon B“, nacių naudotas per holokaustą.
Konseravtorius Rimantas Dagys dar pridėjo, kad jis nemato jokio skirtumo tarp cheminio ir chirurginio nužudymo ir klausė, ar jį įžvelgia ministrė.
R.Šalaševičiūtė priminė R.Dagiui, kad Lietuvoje abortai iki šiol nėra uždrausti. Ministė tikino, kad jos nuomone, tarp chirurginio ir medikamentinio aborto esminio skirtumo nėra.
Lietuvoje šiuo metu yra įteisintas tik chirurginis abortas, kai ne ilgesnis nei 12 savaičių nėštumas nutraukiamas išsiurbiant vaisių specialiu vakuuminiu prietaisu.
Tuo tarpu medikamentinis abortas – tai procedūra, kai moteriai skiriama dozė mifepristono, kuri veikia sparčiai besidalijančias ląsteles, todėl embrionas miršta. Paskui skiriamas prostaglandinas, kad vaisius iš gimdos pasišalintų pats. Šis būdas galimas iki šeštos nėštumo savaitės.
