Pakankamai vaisių valgo tik kas ketvirtas lietuvis
Lietuviai niekaip neįpranta vartoti reikiamo kiekio šviežių vaisių, daržovių ir grūdinių produktų.
Vaisių ir daržovių, pagal specialistų rekomendacijas, reikėtų vartoti daugiausia – net kelis kartus per dieną. Tuo tarpu Lietuvoje, faktinio mitybos tyrimo duomenimis, bent kartą kasdien šviežių daržovių valgo 44 proc. gyventojų. Nors vaisių ir daržovių paros norma – 400–600 gramų, net kas antras lietuvis prisipažįsta šviežias daržoves apskritai valgantis ne kiekvieną dieną.
Kas antras lietuvis prisipažįsta šviežias daržoves valgantis ne kiekvieną dieną.
Tyrimas rodo, kad taip pat nereguliariai ir per retai vartojame grūdinių produktų. Jų taip pat reikėtų gauti kelis kartus per dieną. Tuo tarpu kasdien vartojantys grūdinių produktų sakė tik 47 proc. lietuvių, dar apie 12 proc. pasakė, kad vartoja jų kelis kartus per dieną.
Riebiai ir daug
Užtat vienareikšmiškai galima teigti, kad lietuviai gerokai per daug vartoja riebalų, ypač sočiųjų, gyvūninės kilmės.
„Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 30 proc. vidutinio paros maisto davinio energinės vertės, o Lietuvoje šis procentas siekia 43 proc. Angliavandeniai turi sudaryti ne mažiau 55 proc. nuo paros maisto davinio energinės vertės, o pas mus tesudaro apie 40 proc. Taigi mes suvartojame per mažai gerųjų angliavandenių, kurių yra, pavyzdžiui, grūdų produktuose“, – sako Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.
Mažai juda
Nors žinome, kad kasdien bent po pusvalandį turėtume aktyviai pajudėti, knapsome prie kompiuterių – darbe, universitete ar namuose. Užuot mynę į darbus dviračiu ar ėję pėstute, sėdame į automobilį ar autobusą. Taigi labai retas savo gyvenseną galėtų pavadinti sveika.
R.Bartkevičiūtė pabrėžia, kad žmogus valgo ne tik tam, kad išgyventų, bet ir norėdamas būti sveikas. Tai reiškia, kad turime vartoti įvairius maisto produktus ir su jais gauti kuo įvairesnių maistinių medžiagų. Kalbant moksliškiau reikėtų pasakyti, kad žmogus mityba sveika yra tada, kai jis su įvairiais maisto produktais gauna reikiamą jam pagal lytį, amžių ir fizinį aktyvumą maistinių medžiagų kiekį.
Kitaip tariant, 400 g daržovių ir vaisių per parą ne itin fiziškai aktyviam žmogui gal ir yra norma. Tačiau maratonus lakstančiam jaunuoliui su maistu reikia gauti gerokai daugiau ir energijos, ir vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Apvertė piramidęMitybos specialistė pažymi, kad lietuviai turėtų maistą rinktis labiau atsižvelgdami į Maisto pasirinkimo piramidę. Pagal ją, daugiausia reikia valgyti maisto produktų, turinčių angliavandenių, skaidulinių, mineralinių medžiagų bei vitaminų, mažiau – turinčių daug baltymų ir visai retai tokių, kuriuose daug riebalų, druskos, cukraus. Tačiau Lietuvos gyventojų realybė yra kitokia.
„Kaskart pamatę tyrimų rezultatus, sakome, kad Lietuvos gyventojai maisto pasirinkimo piramidę apvertė aukštyn kojomis. Kai Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su paramos ir labdaros fondu „Maisto bankas“ 2013 metais atliko 6-7 klasių mokinių mitybos įpročių tyrimą, buvo pateikti keli esminiai klausimai. Atrodytų, džiugu: tik 5,7 proc. vaikų pasakė, kad reikia kas dieną valgyti saldumynus. Bet realybė – ne tokia graži. Kasdien saldumynus kemša 10 kartų daugiau mokinių – 57 proc. tą patvirtino apklausoje. Taip pat paaiškėjo, kad daržoves kasdien valgo tik 68 proc. vaikų. Taigi matome, kad maisto pasirinkimo piramidės pagrinde ir viršūnėje esantys produktai neretai vartojami beveik vienodai intensyviai“, – teigia R.Bartkevičiūtė.
