Nors dažnas pirkėjas stebisi šilauogių kainomis, D.Kviklys sako, kad kitose šalyse šilauogės tikrai nėra pigesnės.
„Lenkijoje, kur šiuo metu auginama beveik daugiausia šilauogių pasaulyje, kainos irgi yra didelės. Jas sunkiau išauginti, joms reikia ypatingos dirvos – labai rūgščios, o tokios natūraliai daugelyje vietų nėra arba tos vietos nėra tinkamos ūkininkauti.
Įrengti šilauogių plantaciją tikrai nemažai kainuoja, o įrengimo kaina iškelia uogų savikainą. Ir jei, pavyzdžiui, juoduosius serbentus galima skinti kombainu, tai šilauogės turi būti skinamos tik rankomis ir ne kartą, nes visos vienu metu nesunoksta. Didesnėse plantacijose atsiranda ir problemų dėl paukščių, todėl tenka įrengti uždangas. Dar kainai įtakos turi ir tai, kad šilauogė buvo pripažinta skaniausia uoga pasaulyje“, – aiškina D.Kviklys.
Savo ruožtu Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius pažymi, kad šilauogių sodinukai brangūs, uogų užauga ne tiek jau ir daug, rinkoje jų palyginti mažai, o tai yra dar viena priežastis, kodėl šilauogės nėra iš pigiųjų.
Šiemet šalnų buvo daug, daug kas nušalo, o šilauogės yra jautrios. Tai yra esminės priežastys, lemiančios tokią šilauogių kainą [...].
„Labai nedaug šilauogių augintojų jas augina tam, kad parduotų, dažniau jos auginamos savo reikmėms. Šių uogų augintojų pernelyg nedaugėja, nes jos labai jautrios šalnoms. Be to, joms reikalinga specifinė augimo aplinka. Geriausia – kur smėlis. Jų daugiau būtų galima auginti pajūryje, kur mažiau šalnų, arba Dzūkijoje, kur smėlėtos dirvos ir būtų galima įrengti apsaugą nuo šalnos.
Šiemet šalnų buvo daug, daug kas nušalo, o šilauogės yra jautrios. Tai yra esminės priežastys, lemiančios tokią šilauogių kainą, kokia ji yra, bet Lietuvoje ji nėra kažin kiek didesnė nei visur pasaulyje“, – teigia pašnekovas.
LRT.lt pasidomėjo šilauogių kainomis Lietuvoje bei Lenkijoje. Perkant šilauoges iš ūkininkų Lietuvoje, už kilogramą gali tekti sumokėti 5–6 eurus, parduotuvėje toks pats kiekis gali kainuoti ir 10 eurų. Lenkijoje, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, rugpjūčio pabaigoje šilauogių kilogramas kainavo iki 4,49 euro.
Kur dingo svarainiai ir ką iš jų gaminti
D.Kviklio teigimu, vieno iš kadaise populiarių rudens vaisių – svarainių – bumas senokai praėjęs, tačiau jie pamažu grįžta į sodus, o šių metų derlius jau pradeda nokti.
„Svarainių bumas, buvęs prieš 20–30 metų, jau praėjo. Tuomet visi masiškai sodino ir galvojo, kad ūkininkams tai bus aukso kasykla. Tačiau taip neįvyko, nes perdirbimo pramonė nuėjo kitu keliu. Dabar po truputį svarainis atsigauna, ūkininkai rodo susidomėjimą šiuo vaisiumi, kadangi dabar atsirado bendros Lietuvos, Latvijos ir Švedijos veislės. Kartu sukurta svarainių veislė be dyglių, kuri veda stambius vaisius“, – pasakoja D.Kviklys.
Savo ruožtu žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė Elžbieta Monkevič sako, kad svarainis nėra ir vargu ar bus populiarus vaisius, nes jis sunkiai apdorojamas. Tačiau, tą perpratus, iš svarainių galima pagaminti daugybę skanių patiekalų.
Svarainis yra sunkiai apdorojamas vaisius, taip pat jis nėra toks vaisius, kurį mes galėtume valgyti tiesiai nuo krūmo arba neapdorotą.
„Svarainis yra sunkiai apdorojamas vaisius, taip pat jis nėra toks vaisius, kurį mes galėtume valgyti tiesiai nuo krūmo arba neapdorotą. Tam, kad jį paruoštume maistui, reikia įdėti nemažai darbo ir laiko.
Jeigu jau pagaminote svarainių sirupą ar drebučius, tikėtina, jog lieka cukrinukų. Juos galite naudoti ir kaip saldainius, virti arbatas arba susmulkinus dėti į salotas, sriubas, troškinius, ypač puikiai jie dera su kopūstais“, – kalba E.Monkevič.
Pasak pašnekovės, dabar parduotuvėse galima rasti ir cidonijų – svarainio giminaičių. Šių vaisių panaudojimas platesnis, nes jie daug didesni ir paprasčiau paruošiami maistui. E.Monkevič pažymi, kad tai yra labiau pietiniuose kraštuose augantis augalas, tad geriausiai jis ir tinka rytietiškiems arba pietietiškiems patiekalams – plovams, troškiniams, ypač gardu su aviena.
Vitaminų bomba spanguolė – kaip ją išsaugoti žiemai
Dar viena naudinga rudens gėrybe galima tituluoti spanguolę. Jos, pasak E.Monkevič, gerai išsilaiko, nes jų sudėtyje yra benzoinės rūgšties, turinčios konservuojamųjų savybių.
„Kokia yra tikrai šviežia spanguolė? Ogi tokia, kuri numesta laiptais dar ir šokinės, stangri, blizganti. Laikyti spanguoles galima šaldytuve, sandariai uždarytame plastikiniame indelyje. Deja, kaip ir visos kitos uogos, spanguolės gali pradėti greitai pūti, jei supuvo bent viena. Jeigu planuojate jas laikyti ilgiau, būtinai perrinkite ir išmeskite visas minkštas uogas“, – pataria E.Mokevič.
Žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė dalijasi patarimais, kaip žiemai paruošti spanguoles ir kam jas panaudoti:
- Paruošti švarų stiklainį. Nuplautas ir nusausintas spanguoles užpilti šaltu virintu vandeniu. Laikyti šaldytuve. Taip laikyti tinkamos spanguolės, surinktos spanguolių sezono rinkimo pradžioje. Jos yra tvirtesnės.
- Nuplautas ir nusausintas spanguoles perrinkti, atrinkti visas, nors kiek minkštas uogas – jas reiktų suvartoti iš karto. Tvirtas ir blizgančias galima laikyti šaldytuve, sandariai uždarytame indelyje kelis mėnesius.
- Spanguolės, rinktos pavasarį, valgomos iš karto, nes yra minkštos. Nors jos jau prarado didesnę dalį savo vertingųjų medžiagų, bet lieka skaniausios.
- Geriausiai maistines medžiagas išsaugo šaldymas. Šaldyti galima ir sveikas uogas, ir pertrintas. Šaldykite tokiomis porcijomis, kurias sunaudosite iš karto.
- Galima pertrinti uogas kartu su cukrumi, bet šiuo atveju cukraus reikia nemažai, maždaug kilogramas uogų ir 800 g cukraus. Tokias pertrintas uogas geriau laikyti šaldytuve.
- Taip pat galite sušaldyti visą uogų kiekį, o reikalui esant pasigaminti iš jų ir pagardą prie mėsos, ir išvirti uogienę arba džemą.
- Spanguoles galima džiovinti.
