Ruduo – geras metas pasitikrinti apgamus: „Oda nieko nepamiršta“

Atėjus rudeniui daugelis mūsų grįžo į įprastą, dažnai net per greitą gyvenimo ritmą. Darbų sąraše sugulė nauji darbai, planai ir asmeninės užduotys. Tačiau kiek mūsų į darbų sąrašą įtraukėme profilaktinius vizitus pas gydytojus?
Įgimtus apgamus reikėtų stebėti.
Vizitas pas dermatologą. / Scanpix/Panthermedia nuotr.

„Kodėl mes labiau gerbiame mašinas, jas prižiūrime, griežtai kas dvejus metus atliekame jų techninę apžiūrą, bet vis dar tiek mažai dėmesio skiriame savo sveikatai?“, – retoriškai klausia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Po atostogų – pas gydytoją dermatologą

Profesorė atkreipia dėmesį, kad ruduo – tinkamas metas ne tik atlikti įprastus profilaktinius tyrimus, bet ir apsilankyti pas gydytoją dermatologą.

Kartais pigmentinės dėmės gali įspėti apie pavojingą odos susirgimą, kurio ilgai negydant gali išsivystyti net odos vėžys.

„Kiekvienas turime odos dėmių ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau kartais pigmentinės dėmės gali įspėti apie pavojingą odos susirgimą, kurio ilgai negydant gali išsivystyti net odos vėžys. Todėl praėjus mėnesiui po vasaros arba šaltuoju metų laikotarpiu vyresni nei trisdešimt penkerių metų žmonės, o ypač mėgstantys pasilepinti saulės voniomis ar soliariumais, kas dvejus metus turėtų profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją dermatologą“, – aiškina profesorė.

Potencialiai pavojingų odos darinių tikrinimas yra greitas, lengvas, o svarbiausia – gali išgelbėti gyvybę.

„Didžioji gydytojų dalis turi reikiamus įrankius, padedančius atpažinti odos susirgimus. Jeigu pažiūrėtume retrospektyviai, prieš dešimtmetį tik vienas kitas gydytojas turėjo tokį diagnostinį įrankį kaip dermatoskopas. Šiandien situacija pasikeitusi į gerąją pusę. Savo sveikata besirūpinantys žmonės gali būti ramūs, nes gydytojai ne tik laiku pastebi ligą, bet ir turi galimybių pasiūlyti platų spektrą gydymo būdų“, – kalba Dermatovenerologijos centro vadovė.

Diagnostika gerėja, o sergamumas auga

Nors ir diagnostikos, ir gydymo galimybės yra pažengusios, odos vėžio ir klastingiausios jo formos – melanomos – atvejų daugėja, o sergančiųjų amžius jaunėja?

Gydytoja dermatovenerologė pažymi, kad nėra vieno faktoriaus, nes ligą dažniausiai lemia keletas priežasčių.

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./Prof. Matilda Bylaitė – Bučinskienė
Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./Prof. Matilda Bylaitė – Bučinskienė

Pirmiausia prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė atkreipia dėmesį, kad ultravioletiniai spinduliai ir genetinė predispozicija yra svarbiausi rizikos faktoriai, lemiantys odos vėžio ir melanomos atsiradimą.

Todėl netgi gerėjanti gyvenimo kokybė, suteikianti galimybių dažniau keliauti į saulėtus kraštus ar slidinėti, užsiimti vandens sportu, turi įtakos ligos paplitimui.

„Privalu žinoti, kad neteisinga elgsena saulėje, nesaikingas mėgavimasis ir piktnaudžiavimas jos spinduliais tiek tropikuose, tiek kalnuose ar būnant vandenyje padidina ligos riziką, nes oda nieko nepamiršta. Tik neatsakingo elgesio saulėje pasekmės išryškėja gerokai vėliau“, – pabrėžia pašnekovė.

Kita profesorės įvardyta priežastis – vis dar vyraujanti nuomonė, kad kažkas kitas, bet ne pats žmogus turi pasirūpinti savo sveikata, todėl pas gydytojus apsilankoma dažniausiai per vėlai: „Jau aštuonerius metus aktyviai užsiimame švietėjiška veikla. Po truputį daugėja žmonių, kurie suvokia odos vėžio riziką ir užsiima savistaba. Tačiau, deja, didžioji dalis vis dar mano, kad kiti turi rūpintis jų sveikata.“

Dermatovenerologijos centro vadovė teigia, kad ir stresas, įtemptas bei greitas gyvenimo tempas taip pat prisideda prie odos vėžio jaunėjimo ir sergamumo augimo.

Gydytojai nepasiruošę pasiduoti

„Tikime, kad žmonių sąmoningumas, nors ir pamažu, bet kasmet didės. Kitaip ir negali būti. Tik svarbu, kad visuomenė žinotų, jog šiandien Lietuvos gydytojų dermatovenerologų žinios, jų pasirengimas, galimybės atitinka europinius reikalavimus ir standartus. Turime labai aukšto lygio specialistų, kurie nesustoja vietoje ir nuolat gilina žinias šioje srityje“, – kalba profesorė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./apgamai
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./apgamai

Anot jos, dermatologijos srityje Lietuva yra viena stipriausių Baltijos šalyse, tačiau Europos kontekste yra kur tobulėti: „Lietuvos specialistai ne prastesni nei Europos, tik mūsų apimtys mažesnės, nes ir šalis mažesnė. Žinoma, kaip ir kitose šalyse, kartais esame ribojami finansinių galimybių, todėl negalime pačių inovatyviausių gydymo būdų taikyti visiems pacientams.

Visgi vertinant pastaruosius metus gydymo prieinamumas gerėja. Todėl mūsų, kaip specialistų, užduotimis išlieka gilinti žinias stažuojantis Europos ir pasaulio geriausiose klinikose, kongresuose ir seminaruose, esant galimybėms, diegti naujus diagnostikos ir gydymo būdus čia, Lietuvoje.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis