Ir užaugus galvojau, kad negali taip būti. Nesąmonė. Taip nėra – va, mano tėtis normalus, ir draugų vaikinų nosys neprimena rausvų šnipų, ir mano kavalierius nėra niekam tikęs. Tačiau situacija nebeatrodė tokia pozityvi ir žadanti šviesią ateitį su svajonių princu, kai tapau vieniša. Viena su savimi: savo siekiais, planais, hobiais, kartu – nerimu, baime ir nepasitikėjimu savimi, be jokios simpatijos ar draugo, kuris tokius jausmus fiktyviai malšintų savo buvimu šalia.
2021 03 14
Rugilė Kančaitė: kodėl pakenčiame vyrus-kiaules tik tam, kad nesijaustume vienišos?
„Visi vyrai kiaulės“ yra turbūt mano nekenčiamiausia frazė kartu su „kam reikia vyro, jeigu yra gero vyno“. Dar klausydama „ant diedų“ bambančių suaugusių moterų vaikystėje, negalėdavau suprasti, kaip žinoti, kad visi vyrai niekam tikę? Ar tikrai pakalbėjai su visais ir jau nebėra vilties? Ar yra kažkoks ribinis netikusių pasimatymų skaičius, leidžiantis daryti tokią išvadą? Jeigu jie kiaulės, kodėl vis tiek leidiesi į draugystes su vyrais?
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
