Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje organizuojamos stovyklos cukriniu diabetu sergantiems vaikams. Stovyklautojai randa atsakymus į daugybę klausimų, mokosi vieni iš kitų ir iš cukriniu diabetu sergančių vadovų. Stovyklaujant nuolat prireikia žinių apie diabetą, o nuolatinėje profesionalų priežiūroje įgyjama neįkainojamos patirties. Stovykla padeda sergančiajam diabetu įgyti savarankiškumo, pasitikėjimo, todėl yra labai svarbi mokymo dalis.
Prieš 25 metus pasisėmęs patirties JAV diabeto stovyklose, LSMU Endokrinologijos klinikos administratorius gydytojas Vladimiras Petrenko Lietuvoje stovyklas diabetu sergantiems paaugliams pradėjo organizuoti kasmet ir organizuoja iki šiol.
Šiemet nuo liepos 31 iki rugpjūčio 8 dienos Jonavos rajone Rukloje „Atgaiva Tau“ patalpose stovyklavo 40 cukriniu diabetu sergančių jaunuolių iš visos Lietuvos. Į 25-osios jubiliejinės stovyklos atidarymą liepos 31 d. sugužėjo daugybė svečių. Pasveikinti stovyklautojų ir stovyklos organizatorių jubiliejinės Stovyklos proga atvyko EASD (European Association for the Study of Diabetes) prezidentas Mančesterio universiteto profesorius Andrew Boulton. Taręs sveikinimo žodį profesorius pasidžiaugė, jog Lietuva buvo viena iš pirmųjų rytų Europos šalių, kurioje pradėtos organizuoti stovyklos diabetu sergantiems vaikams. Svečias šiltai diskutavo su stovyklautojais, domėjosi jų problemomis. Į stovyklą atvyko ir LSMU Endokrinologijos klinikos vadovė profesorė R. Verkauskienė, buvę stovyklautojai bei stovyklose dirbę vadovai, gydytojai ir slaugytojos. Net atstumas nebuvo kliūtis į stovyklą atvykti buvusiems stovyklautojams, šiuo metu gyvenantiems Kenijoje, JAV, Airijoje. Svečiai prisiminė ir dabartiniams stovyklautojams papasakojo visą stovyklos istoriją, pasidalino įspūdžiais ir savo patirtimi. Buvo paminėta kiekvienais metais vykusi stovykla, pradedant
pirmąja, organizuota prieš ketvirtį amžiaus Birštone. Kiekvienas svečias paminėjo kuriais metais jis stovyklavo, kas jam labiausiai įsiminė. Lietuvos vaikų ir jaunimo diabeto asociacijos prezidentas Edvinas Geriksas prieš 25 metus dar būdamas paauglys vyko į JAV diabeto stovyklą, po to stovyklavo pirmosiose stovyklose Lietuvoje ir iki šiol dirba kaip vadovas ir organizatorius. Dabartiniai stovyklautojai klausėsi, kokiomis sudėtingomis sąlygomis buvo organizuojamos pirmosios stovyklos, kuomet šalyje trūko diabeto savikontrolės priemonių ir ne kiekvienas diabetu sergantis vaikas turėjo gliukozės kiekio kraujyje matavimo prietaisą. Kaip stebuklas tuomet atrodė stovyklautojams pastatytas „Coca–Cola“ išdavimo automatas, nes dauguma šio gėrimo nebuvo ragavę. Tuomet nebuvo nei kompiuterių nei mobiliųjų – tik vienas laidinis telefonas, prie kurio vakarais rikiuodavosi eilutė norinčių paskambinti namo stovyklautojų. Bet nepaisant to, dirbo nuoširdūs entuziastai, kurių dėka vaikai stovykloje buvo saugūs ir įdomiai leido laiką. Net praėjus dešimtmečiams stovyklą visi prisimena kaip vieną smagiausių gyvenimo įvykių. Stovyklautojai net suvaidino improvizuotą spektakliuką, kuriame atsispindėjo stovyklos istorija.
Šiemet stovyklautojai kasdien mankštinosi, dalyvavo jogos užsiėmimuose, sportavo salėje ir gamtoje, šoko diskotekoje, o karštomis dienomis dalyvavo vandens mūšyje. Buvo galimybė išmokti suteikti pirmąją medicinos pagalbą, net stebėti cheminius ir fizikinius eksperimentus bei juose dalyvauti.
Netrūko nei pramogų nei pažintinių išvykų: Kaune aplankytas Karo muziejus ir senamiestis, o Rukloje surengta ekskursija į karinį dalinį. Tikru išbandymu kai kuriems stovyklautojams tapo diena be mobiliojo telefono ir kompiuterio, bet vėliau paaiškėjo, kad gali būti įdomu net be šiuolaikinių technologijų.
Paaugliai demonstravo talentus, grojo, dainavo, kūrė šokių choreografiją, piešė, galynėjosi proto mūšiuose, dalyvavo debatuose. Visi diskutavo apie tai kaip visuomenė, šeima bei draugai reaguoja į diabetą, dalijosi patirtimi su kokiomis problemomis dėl šios ligos susiduria mokykloje ir kaip jas sprendžia. Stovyklavo ir nesenai susirgusieji ir sergantys nuo mažų dienų, todėl netrūko nuoširdžių pokalbių bei patarimų. Seniau diabetu sergantys stovyklautojai, medikai ir cukriniu diabetu sergantys vadovai kasdien dalijosi patirtimi su „naujokais“, kurie dar tik mokėsi geriau valdyti ligą. O į stovyklą atvykęs būrelis buvusių stovyklautojų su šeimomis ir mažais vaikučiais buvo geriausias pavyzdys, kad sergant diabetu įmanoma gyventi pilnavertį gyvenimą, sukurti šeimą, siekti karjeros.
Stovyklos organizatorius V. Petrenko kasmet nestokoja originalių idėjų. Viena tokių idėjų – „plankingas“. Tai žaidimas, kai gulima žemyn veidu, priglaudus rankas prie kūno, kuo neįprastesnėje vietoje (žaidimas buvo sugalvotas 1997 metais Anglijoje). Kuo daugiau žmonių dalyvauja – tuo geriau, o nuotraukos – žaidimo dalis. Ši pramoga taip patiko stovyklautojams, kad jau tapo tradicija. Stovyklautojai su nekantrumu laukia kokių naujų kompozicijų stovykloje sukurs gydytojas. Šiemet buvo sukurtos trys kompozicijos: išdėliotas skaičius 25, nes tai – 25–ji stovykla, saulės spinduliai ir raidės LT.
Gyd. V. Petrenko fotoaparatas yra užfiksavęs ne vieną įspūdingą stovyklos akimirką. Per 25 metus surinktas neįkainojamas nuotraukų archyvas, į albumus sugulė ketvirtį amžiaus menantys istoriniai kadrai, atspindintys 1000 stovyklautojų gyvenimą nuo 1991m. iki šių dienų. Stovyklos svečiai kaskart albumuose ieško savo, vadovų ir draugų fotografijų, bei su nostalgija ir dėkingumu stovyklos organizatoriui prisimena praėjusius laikus.