Nuo rūkymo sukeltų ligų kasdien miršta apie 10 tūkst. žmonių, o kasmet – apie 6 mln. pasaulio gyventojų. Dėl rūkymo prarandama vidutiniškai po 5–7 gyvenimo metus.
Nepaisant mokslininkų išvadų ir medikų įspėjimų, žmonės, negalintys išsivaduoti nuo priklausomybės nikotinui, ir toliau rūko. Tačiau ar jie žino, kokią nuodų dozę gauna su kiekvienu dūmo įtraukimu?
Baltas dūmas nėra nekaltas
Tabako produktų gamintojai linkę nutylėti tikrąją cigarečių sudėtį. Tuos, kuriems tikrasis tabako skonis ir kvapas yra atgrasus, bandoma suvilioti ypatingą aromatą ir skonį suteikiančiais ingredientais – mėtinėmis, vanilinėmis, šokolado ar kitų skonių cigaretėmis.
Tyrimai atlikti su kiekvienu priedu atskirai, tačiau neigiamas poveikis gali būti dar didesnis, nes neįmanoma nustatyti visų šių priedų poveikio kartu, įskaitant ir nikotiną.
Malonus tabako gaminio kvapas panaikina kartų skonį ir aštrų kvapą, įkvepiamas dūmas tampa švelnesnis, o tai iš esmės slopina natūralų kvėpavimo takų „įspėjimą“, kad rūkymas yra pavojingas.
Priedai pagerina ne tik tabako gaminių išvaizdą, bet suteikia dūmams baltą spalvą, kuri klaidina rūkalių pasąmonę dėl dūmų „nekaltumo“.
Tyrimais įrodyta, kad tabako priedų degimo procese susidaro kenksmingos medžiagos.
Tyrimai atlikti su kiekvienu priedu atskirai, tačiau neigiamas poveikis gali būti dar didesnis, nes neįmanoma nustatyti visų šių priedų poveikio kartu, įskaitant ir nikotiną.
Mažesnis dervų kiekis – tik mitas
Būtina žinoti, kad nikotinas ir kitos medžiagos, kurių yra cigaretėse, turi nuodų. Svaigimas, rytinis kosulys ir užkimimas, nosies deginimas, akių ir gerklės skausmai – tai pirmieji požymiai, kuriuos sukelia šalutinis rūkymo poveikis.
Pavojus sveikatai dar labiau padidėja, sergant cukriniu diabetu, turint padidėjusį kraujo spaudimą ir t.t.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistai atkreipia dėmesį, kad įkvėptuose cigaretės dūmuose yra nemažai dervų, iš kurių tik apie 30 procentų pasišalina orą iškvepiant. Likusios nusėda gerklėje ir plaučiuose, žudydamos plaučių ląsteles.
Cigaretės su mažesniu dervų kiekiu yra tik mitas.
„Cigaretės su mažesniu dervų kiekiu yra tik mitas“, – skelbiama NTAKD svetainėje. – Cigarečių gamintojai padaro filtruose mažytes tuštumas, kad sumažintų įkvepiamų dervų kiekį. Atrodytų, gerai. Tačiau laikydami cigaretę tarp pirštų, daugumą šių tuštumų jūs blokuojate užspausdami, o norėdami gauti įprastą nikotino dozę, rūkydami tokias cigaretes, įtraukiate stipriau ir giliau – rūkymo žala organizmui tokia pat.“
Cigaretėse esančios cheminės medžiagos ištirpsta kraujyje. Jam cirkuliuojant po organizmą nuodai nešami tiesiai į širdį, o iš jos pumpuojami po visą kūną.
„Širdis pradeda plakti dažniau tik jums užsidegus cigaretę. Pulsas padažnėja. Nuo rūkymo gali atsirasti aritmija“, – įspėja NTAKD.
Mažiau deguonies – mažiau ir energijos
Rūkant kraujyje sumažėja deguonies kiekis, nes jo vietą užima anglies monoksidas. Jo ląstelės sudaro junginius, kuriuose pakeičia deguonį. Tokiu būdu vietoje hemoglobino kraujyje atsiranda karboksihemoglobinas, kuris deguonies neperneša ir nebešalina iš organizmo anglies dvideginio, ką priklausytų daryti hemoglobinui.
Per keletą rūkymo metų kraujo sudėtis pastebimai pakinta. Padidėja krešulių susidarymo ir kraujagyslių užsikimšimo tikimybė.
Anglies monoksidas, pakeisdamas deguonį hemoglobine, blokuoja kvėpavimo fermentą. Organizme atsiradus deguonies badui labiausiai nukenčia centrinės nervų sistemos veikla. Be to, mažiau deguonies – mažiau ir energijos.
„Anglies monoksido kiekis kraujyje padidėja nuo 4 iki 15 kartų ir išlieka organizme apie šešias valandas. Deja, visoms ląstelėms reikia deguonies, todėl širdžiai tenka darbuotis stipriau. Organizmas bando gintis nuo deguonies bado, gamindamas daugiau raudonųjų kraujo kūnelių. Per keletą rūkymo metų kraujo sudėtis pastebimai pakinta. Padidėja krešulių susidarymo ir kraujagyslių užsikimšimo tikimybė“, – aiškina NTAKD specialistai.
Pakankamai deguonies nebegaudama oda raukšlėjasi. Skirtingai nuo kitų organizmo dalių, kurios metus rūkyti išsivalo ir atsigauna, odos raukšlėtumas išlieka. Be to, ji įgyja pilkšvą atspalvį.
Rūkymas paralyžiuoja organizmo gynybą
Amoniako ir amonio junginiai yra plačiai naudojami kaip pramoniniai chemikalai, taip pat trąšų, pluoštų, plastikų ir sprogmenų pramonėje. Jie dažnai naudojami ir siekiant pagerinti cigarečių skonį, dažnai dedami į filtrus, kad reguliuotų cigaretės degimo greitį. Manoma, kad šie junginiai skatina priklausomybę, nes didina nikotino įsisavinimą plaučiuose.
NTAKD specialistai atkreipia dėmesį, kad vos užsirūkius, jau nuo pirmųjų sekundžių, dujų (anglies monoksido, anglies dioksido, azoto oksido, amoniako, vandenilio cianido) ir įvairių dalelių (nikotino, vandens, dervų ) mišinys pasklinda aplink akis ir nosį, patenka į gerklę.
Akys gali pradėti ašaroti, nosis – varvėti, o gerklė sudirginama. Bronchuose ir plaučiuose esantys plaukeliai bando pašalinti svetimkūnį – dūmus. Rūkymas paralyžiuoja ir net sunaikina juos, o nepašalintos gleivės tampa puikia terpe įvairioms bakterijoms ir virusams.
Kai rūkaliaus organizmą puola infekcija, galimybė gintis nuo bronchito, gripo ar peršalimo jau būna susilpnėjusi.
Kai rūkaliaus organizmą puola infekcija, galimybė gintis nuo bronchito, gripo ar peršalimo jau būna susilpnėjusi.
Cheminė perdirbto tabako sudėtis:
2–4 % nikotino,
5–20 % angliarūgščių,
4–12 % baltymų,
5–15 % organinių rūgščių,
7–12 % dervų,
0,1–1,5 % eterinių aliejų.