Priklausomybė kaip kitos
Nemaža dalis visuomenės iki šiol rūkymą laiko „lengvesne“ ar pateisinama priklausomybe nei alkoholis ar narkotikai. Kalbėdami apie rūkymą specialistai pabrėžia, kad pastarasis įprotis turi kelis aspektus – jį galima priskirti ir psichologinei, ir fizinei priklausomybei.
Kalbėdami apie psichologinę rūkymo priklausomybės pusę psichologai įvardija „kompanijos sindromą“. Žmonėms, kurie nori nuolat būti kartu su draugų kompanija, nepraleisti juokelių, o galiausiai – atrodyti tokiems pat kietiems, atsisakyti eiti parūkyti sunku. Tokios tendencijos itin gerai išryškėja vakarėliuose, kai tas, kuris nerūko, lieka vienas sėdėti prie kavinės stalelio ar laukti kambaryje, kol kiti patenkins tabako poreikį.
Aišku, šis dalykas matyti ir darbe. Rūkymas neretais įsivaizduojamas kaip puikus būdas kiek atsitraukti nuo darbų, pasikalbėti su kolegomis ir išeiti į lauką. Vis dėlto pradėjus nuo tokių žaidimų „parūkau tik kartaus“ ilgainiui išsivysto ir fizinė priklausomybė nuo nikotino. Užsirūkius cigaretę nikotinas žmogaus smegenis pasiekia greičiau nei per 10 sekundžių.
Užsirūkius cigaretę nikotinas žmogaus smegenis pasiekia greičiau nei per 10 sekundžių.
Žmogus atsipalaiduoja ir nurimsta, šią priklausomybę galime lyginti ir su narkotikais. Fiziologinės priklausomybės nuo nikotino stiprumas ne ką mažesnis nei nuo heroino – žmogus kaip įmanydamas ieško dozės ar cigaretės ir nurimsta tik gavęs. Sakyti, kad tai – „lengvas pažaidimas“ tikrai negalime. Suleidus žmogui į veną 60 mg, jis numirtų. Apie pavojus įspėja ir statistika – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dėl rūkymo padarinių kasmet miršta apie 1500 žmonių.
Viena iš didžiausių problemų, pasak specialistų, ir yra – rūkymo toleravimas. Nė vienas iš rūkančių veikiausiai nedrįstų pripažinti „aš sergu, aš esu priklausomas“. O būtent tai ir yra svarbiausias dalykas – pradžia.
Nebijoti pagalbos
Tuo metu šeimos gydytoja, visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Andrejevaitė šiuo metu Visuomenės sveikatos biure dirba su pagalbos metantiems rūkyti programa. Medikė veda atvirą pagalbos metantiems rūkyti grupę – čia renkasi siekiantys mesti rūkyti.
V. Andrejevaitė sako, jog į grupę dažniausiai ateina asmenys, mėginę atsikratyti priklausomybės savo jėgomis, tačiau neįstengę atsilaikyti. Dažniausiai tai būna 23–45 metų amžiaus aktyvūs vilniečiai.
„Atvira grupė“ reiškia, jog lankantysis gali bet kada prisijungti ir bet kada palikti grupę. Čia taikomi psichologiniai metodai, nes, pasak V. Andrejevaitės, tai 2–4 kartus palengvina metimo procesą.
„Rūkantys žmonės turi tam tikrus negatyvius įsitikinimus apie save, pasaulį. Todėl grupėje įvairiais metodais mokomės keisti mintis ir elgesį. Dirbame su psichologiniais pratimais, taip pat – medituojame. Meditacijos padeda priimti save, savo emocijas, aplinką tokius, kokie jie yra“, – kalbėjo V. Andrejevaitė.
Pašnekovė sakė, jog metant rūkyti naudojami ir medikamentai, tačiau dėl jų vartojimo su kiekvienu tariamasi individualiai. Medikamentai blokuoja tam tikrus smegenų receptorius ir tokiu būdu sumažinamas malonumas ir potraukis rūkyti.
„Rūkymas yra labai stipri priklausomybė. Tie, kurie meta savo valios pastangomis, yra „laimingieji“ – jų yra apie 5–7 proc.“, – atskleidė gydytoja.
Ir nebūtinai dėl nesugebėjimo mesti reikia kaltinti silpną valią – metantiems bendrauti su šeimos nariais ir tiesiog normaliai dirbti trukdo nerimo, pykčio priepuoliai.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.