Medicinos centrų „Northway“ gydytojas kardiologas Kristijonas Česas sako, kad cigaretės rūkalių gyvenimą sutrumpina vidutiniškai 10 metų, o susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis labiau rizikuoja rūkančios moterys.
„Nėra tiksliai žinoma, nuo ko priklauso, ar rūkantis žmogus susirgs širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau žinoma, jog moterims rizika susirgti koronarine širdies liga yra 25 proc. didesnė nei vyrams, kurie rūko tokį patį tabako kiekį“, – kalba jis.
Gydytojas pasitelkia tyrimų duomenis, kad pasyvus rūkymas padidina riziką susirgti aterosklerotine širdies ir kraujagyslių liga net 30 proc. Net trumpalaikis, bent 30 minučių buvimas prirūkytoje patalpoje neigiamai veikia kraujagyslių endotelio funkciją ir didina infarkto riziką.
1984-2008 metais JAV atlikta studija parodė, kad mažesnio kiekio cigarečių surūkymas per dieną ilgesnį laiką daro didesnę žalą nei rūkant daugiau cigarečių per dieną trumpesnį laiką.
Tūkstančiai kenksmingų medžiagų
„Širdies ir kraujagyslių ligų rizika jaunesniems nei 50 metų rūkaliams net penkis kartus didesnė nei nerūkantiems. Tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 skirtingų medžiagų, tarp kurių ir nikotinas, kuris yra vienas iš labiausiai kraujagysles pažeidžiančių veiksnių.
Nikotinas didina širdies susitraukimų dažnį bei kraujospūdį, taip pat sukelia trombozę, rezistenciją insulinui, dislipidemiją, uždegimą, nenormalią angiogenezę, sutrikdo kraujagyslių vidinio sluoksnio funkcijas“, – vardija K. Česas.
Aterosklerozė, trombų formavimasis, kraujagyslių sienelės uždegimas, kraujagyslių endotelio funkcijų sutrikimas yra pagrindinės koronarinės širdies ligos, galvos smegenų insulto, pilvinės aortos aneurizmos priežastys.
Su ilgalaikiu rūkymu siejamos ir kitos ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių uždegimas, katarakta, cukrinis diabetas, potencijos sutrikimas ar reumatoidinis artritas.
Rizika tampa kaip niekad nerūkiusių
„Rūkymo metimas yra viena efektyviausių prevencijos nuo širdies ir kraujagyslių ligų priemonių, ypač siekiant išvengti pakartotinio miokardo infarkto ar mirties.
Tyrimai įrodė, jog, metus rūkyti, po 20 minučių širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis tampa normalūs, o po 12 valandų normalus tampa ir anglies monoksido kiekis organizme. Po 1-9 mėnesių sumažėja kosulys ir dusulys, po 4-5 metų buvusių rūkalių rizika susirgti insultu tampa tokia pati kaip niekada nerūkiusių, po 10 metų rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja per pusę, palyginti su rūkančiais, o po 15 metų rizika susirgti koronarine širdies liga būna tokia pati, kaip nerūkančių visą gyvenimą“, – kalba K. Česas.
Efektyviau taikyti ne vieną priemonę
Mesti rūkyti užkietėjusiems rūkaliams nelengva, todėl, K. Česo teigimu, labai svarbu ne tik informuoti apie rūkymo sukeliamą žalą, bet ir patarti apie galimus rūkymo metimo būdus ir priemones. Tarp jų gydytojas vardija pakaitinę nikotino terapiją (nikotino gumą, pleistrus, nosies purškalus, poliežuvines tabletes), psichoterapiją bei receptinius vaistus, tokius kaip bupropionas ir vareniklinas.
Gydytojo teigimu, vartojant keletą skirtingų priemonių vienu metu (pvz., pakaitinę nikotino terapiją, vaistus ir psichoterapiją), rezultatas bus geresnis nei pasirenkant tik vieną kurią priemonę.
