Ne tik kiekvieną rudenį atslenkančios gripo epidemijos gali būti pavojingos jauno žmogaus gyvybei, bet ir virusinė smegenų infekcija – erkinis encefalitas. Šią infekciją perneša erkės, kurių apstu ne tik miškuose, bet ir žaliosiose miesto zonose.
„Ko ne visuose Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų parkuose yra aptinkama erkių. „Švarių teritorijų“, kur jokių erkių nėra, nelabai ir turime. Netgi tokiose nedidelėse žaliose salelėse, kad ir miegamuosiuose rajonuose, prie pat namų, galima aptikti erkių.
Be to, yra daug neprižiūrimų ar valkataujančių kačių ir šunų, kurie, kaip ir paukščiai, tiesiog išnešioja tas erkes po visą teritoriją, jas priartina prie mūsų namų“, – portalui 15min teigė medicinos entomologė, daktarė Milda Žygutienė.
Tiems moksleiviams, kurie įpratę laisvalaikį po pamokų leisti lauke, prie namų esančiose žaliose erdvėse, tikimybė pasigauti erkę net ir neišvykus iš miesto teritorijos išlieka didelė.
Daugiausia susirgimų – rudenį
Klaidinga manyti, jog rudenį erkių pavojus atslūgsta. Tą byloja ir Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) pateikti duomenys: vadovaujantis užregistruotų susirgimų Lietuvoje 2015 m. ataskaitomis, didžiausias susirgimo atvejų skaičius yra fiksuojamas spalio mėnesį.
Aktyvusis erkių periodas tęsiasi iki pat lapkričio vidurio, kai aplinkos temperatūra svyruoja nuo +5 iki -7º C. Tačiau, ULAC duomenimis, yra užfiksuotas atvejis, kai įsisiurbusią erkę klaipėdietis aptiko net gruodžio mėnesį.
Svarbu žinoti, jog kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu. Užkrėstoje erkėje encefalito virusas tūno seilėse, todėl įsisiurbus erkei, nepriklausomai nuo to, kaip greitai ją aptiksite, yra didelė tikimybė virusui patekti į žmogaus kraują.
Pirmieji erkinio encefalito simptomai yra panašūs į peršalimo, todėl gali būti sunku atskirti, ar tai – virusinio pobūdžio peršalimas, ar viruso sukelta smegenų infekcija, nuo kurios specifinių vaistų nėra. Sergančiajam gali būti taikomas tik simptominis gydymas.
Skiepyti pataria ir rudenį
Kol kas patikimiausia prevencija nuo erkinio encefalito – skiepai. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc. Daktarės M. Žygutienės pastebėjimu, skiepytis niekada nėra per vėlu.
„Pirminę vakcinaciją sudaro trys dozės. Vėliau reikia skiepytis po 3-jų metų ir kartoti skiepus kas 5-is metus. Po 49 metų – kas 3-jus metus“, – teigė entomologė.
Skiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama ne tik moksleivius, bet ir vaikus nuo vienerių metų. „Suaugusieji noriai skiepijasi ir skiepija savo vaikus, nes savo gyvenime yra matę atvejų, kada erkinio encefalito pasekmės būna labai liūdnos“, – pastebi gydytoja.
Erkinis encefalitas trečdaliui žmonių palieka visą gyvenimą išliekančius reiškinius, tokius kaip galvos skausmai, psichikos sutrikimai, bendras kūno silpnumas, paralyžius, kalbos sutrikimai. Negydoma liga gali sukelti komą ar mirtį.
Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu registruojamas Baltijos šalyse ir Slovėnijoje – tai 11 iš 100 tūkst. gyventojų. ULAC duomenimis, Lietuvoje 2010 – 2015 m. erkiniu encefalitu sirgo 2 662 gyventojai, o mirė 19 žmonių.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt
LT/ENC/0071/16
