Lyginant praėjusių metų sausio – rugpjūčio mėnesių daržovių pardavimus su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, pastebima, kad šviežių daržovių pardavimai augo 8 proc., o vaisių ir uogų – 11 proc.
„Gal tai skamba kaip paradoksas, bet Rusijos embargas ES vaisiams ir daržovėms tapo puikia galimybe pakoreguoti savo mitybos įpročius ir gyventi sveikiau.
Vasarą solidariai valgėme lenkiškus obuolius, nes taip norėjome išreikšti savo palaikymą kaimynei, ir tai nuostabu, nes valgydami daugiau obuolių prisidėjom ir prie savo pačių sveikatos , – sakė asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ direktorė Robertas Trimokaitė.
Dabar, kai Rusija uždraudė importuoti bet kokius ES užaugintus vaisius ir daržoves, turime papildomą paskatą daugiau suvalgyti įvairių vaisių ir daržovių. Tyrimai rodo, kad vis dar nesuvalgome 5 porcijų per dieną, – iš viso 400–600 gramų, – nors turėtume“.
Rugsėjo mėnesį Lietuvoje startavo kampanija „Penki per dieną“, kurios tikslas – suformuoti įprotį kasdien suvalgyti bent 5 vaisius ir daržoves. Būtent tokį kiekį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.
Ne tik daugiau, bet ir įvairiau
Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė sako, kad reikia valgyti ne tik daugiau vaisių ir daržovių, bet ir įvairesnių.
„Per savo praktiką pastebėjau, kad lietuviai labiausiai mėgsta pomidorus, agurkus ir salotas. Tai labai geros daržovės, tačiau reikėtų valgyti ne tik jas.
Kai Rusija uždraudė importuoti bet kokius ES užaugintus vaisius ir daržoves, turime papildomą paskatą daugiau suvalgyti įvairių vaisių ir daržovių.
Turime ne tik įvairesnių lietuviškų produktų, – morkų, kopūstų, burokų, tačiau šiais laikais mums prieinami ir iš kitų šalių atvežti vaisiai ir daržovės, turtingi skirtingomis naudingomis medžiagomis, – sakė gydytoja dietologė.
Rekomenduojama valgyti kuo įvairesnių spalvų ir rūšių vaisius ir daržoves“.
Kad vienus vaisius ar daržoves mėgstam labiau nei kitus, pastebi ir prekybos tinklai.
Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Maxima“ skaičiuoja, kad per pastaruosius 9 mėnesius daugiausiai parduota bananų, antroje vietoje – pomidorai, trečioje – apelsinai, po to rikiuojasi bulvės, obuoliai, arbūzai, agurkai, vynuogės.
Vasarą populiariausi buvo arbūzai, antroje vietoje – bulvės, toliau rikiavosi pomidorai, bananai, nektarinai, persikai, agurkai, vynuogės ir obuoliai.
Kaip pasakojo šio prekybos tinklo UAB Maisto prekių pirkimo departamento direktorė Nijolė Penkovskienė, jei Lietuvoje sezonas, tai lietuviškų vaisių ir daržovių minimo tinklo parduotuvėse daugiausiai.
Tuo tarpu tiekiant nelietuviškus produktus, prioritetas teikiamas toms šalims, kuriose atitinkamu sezonu tam tikri vaisiai ir daržovės yra geriausios kokybės ir gali pasigirti geriausiu skoninių savybių ir kainos santykiu. Tai dažniausiai priklauso nuo sezoniškumo ir derliaus.
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama iki 250 vaisių ir daržovių rūšių, kurias galima įsigyti prekybos tinkluose
Nuo sezoniškumo priklauso ir paklausa. Prekybos duomenys rodo, kad daržovių paklausa labiausiai išauga kovo viduryje, kai parduotuvių lentynose pasirodo pirmasis šviežių pavasario daržovių derlius, kai po žiemos žmonės organizmą nori aprūpinti vitaminais.
Pavasarį gyventojai nuperka daugiau salotų, įvairiausių žalumynų, ridikėlių. Sulaukus pirmųjų lietuviškų agurkų bei pomidorų šokteli pastarųjų pardavimai. Vasarą perkame daugiau vaisių: kaulavaisius, arbūzus, melionus, įvairiausias uogas.
Rudeniop daugiau perkame vynuoges, o vėlyvąjį rudenį mandarinus, greipfrutus, granatus, persimonus. Žiemą ir ankstyvą pavasarį daugiau nuperkame obuolių, kriaušių, apelsinų bei kivių.
Daugiausiai valgome ES šalių vaisius ir daržoves
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama iki 250 vaisių ir daržovių rūšių, kurias galima įsigyti prekybos tinkluose.
Su visais pagrindiniais Lietuvos prekybos tinklais bendradarbiaujantis „Litbana“ mažmeninės prekybos direktorius Marius Ragaišis sako, kad didžiausią dalį Lietuvoje parduodamų vaisių ir daržovių sudaro Lietuvoje ir kitose ES šalyse užauginta produkcija.
Jo teigimu, daugiausiai į Lietuvą importuojama iš Ispanijos, Italijos, Graikijos, Vengrijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos.
ES griežtai reglamentuoja vaisių ir daržovių auginimą, saugojimą, gabenimą, pardavimą, taip užtikrindama itin aukštą kokybę ir saugumą.
Europos Komisija nuolat konsultuojasi su mokslininkais iš visos Europos, dirbančiais Europos maisto saugos tarnyboje, ir pagal jų rekomendacijos koreguoja reikalavimus augintojams, tiekėjams ir pardavėjams.
