Pakitusi mityba ir gyvenimo ritmas
„Atšalus orams, padidėja apetitas, norisi daugiau valgyti. Šiek tiek persivalgome, vartojame daugiau įvairių, tarp jų ir mažiau sveikų, maisto produktų, o tai gali trikdyti virškinimą, – teigia specialistė. – Rudenį prisimename „sunkesnį“ maistą (tarkuotų bulvių, grybų patiekalus), dėl kurio gali sutrikti virškinimas. Suvalgius nenuplautų daržo gėrybių, pasitaiko ir apsinuodijimo atvejų“, – sako gydytoja.
Po vasaros atostogų į darbinį režimą sugrįžę žmonės maitinasi nereguliariai. Pastebima, kad staiga grįžę į darbus dažnas patenka į stresinę aplinką, pradeda vartoti daugiau alkoholio nei įprastai. Šis daro tiesioginę žalą kepenims, kasai ir visai virškinimo sistemai.
Depresija ir kiti nuotaikos svyravimai, pasireiškiantys šiuo metų laiku, veikia ir virškinamąjį traktą. Dalis ligų, susijusių su nervų sistema, pasireiškia pilvo pūtimu, skausmais, tuštinimosi sutrikimais. Neretai paūmėja ir opaligė.
Nusilpusi imuninė sistema – viena dažniausių priežasčių
Šaltuoju metų laiku keičiasi organizmo imunitetas. Atšalus orams dažniau puolančios infekcijos ir vartojami vaistai daro neigiamą poveikį virškinamojo trakto veiklai.
„Silpstant imuninei sistemai natūrali organizmo gynyba tampa neatspari ne tik peršalimams ir virusams, bet ir įvairioms virškinimo ligoms. Vartojant antibiotikus išbalansuojama žarnyno flora. Šiuo laikotarpiu pastebimas ir autoimuninių ligų paūmėjimas (opinis kolitas, Krono liga ir kt.), – sako gydytoja Dalia Gruslienė. – Mažėjantis šviesos kiekis lemia atsirandantį vitamino D deficitą – šis svarbus reguliuojant imunitetą, ypač, limfocitų funkciją. Svarbu žinoti, kad vitaminas D dalyvauja visoje medžiagų apykaitoje, todėl jo sumažėjimas gali tapti uždegiminių žarnyno, dirgliosios žarnos ir kt. ligų paūmėjimo priežastimi.“
Pasireiškus simptomams – gali būti per vėlu
Gastroenterologė pataria sveikatą tikrintis profilaktiškai bent kartą per metus: „Vasarą žmonės atidėlioja, o rudenį tikrai gali skirti daugiau laiko sveikatos patikroms.“
„Dalis ligų, kai pasireiškia pirmieji simptomai, jau būna gana pažengusios. Tarkime, vėžiniai procesai pradinėse stadijose neturi visiškai jokių simptomų. Ligos perkopimą į rimtesnę stadiją dažniausiai lydi tokie simptomai, kaip skausmas, liesėjimas, tinimas, gelta, kraujavimas, silpnumas“, – teigia gydytoja.
Medicininė praktika rodo, jog virusiniai hepatitai arba kitos lėtinės ligos gali organizme gyvuoti ilgą laiką, o kai pasireiškia aukščiau paminėtais nemaloniais požymiais, vadinasi, liga pažengusi ir sunkiai gydoma.
Gydytoja Dalia Gruslienė atkreipia dėmesį, jog profilaktinės konsultacijos metu būtina išsiaiškinti rizikos faktorius, t. y. šeimos ligas, įpročius, ankščiau atliktas procedūras: „Visuomet teiraujamės, ar žmogus buvo donoru, ar nebuvo, buvo operuotas iki 1993 m. (kai Lietuvoje virusinis hepatitas C buvo pradėtas nustatyti), o gal tuo laiku gimdė, arba turėjo kraujo perpylimą.“
