Pagal paplitimą cukrinis diabetas užimą trečią vietą po širdies – kraujagyslių, bei onkologinių ligų. Yra du šios ligos tipai – pirmasis ir antrasis. Ligos klinikinė išraiška patiriama staiga, ypač pirmojo diabeto tipo atveju, tačiau priešligės periodas abiejų susirgimų atveju yra labai ilgas.
Apie ligos priežastis ir galimybes ją kontroliuoti kalba medicinos mokslų daktaras Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos skyriaus vedėjas, gydytojas endokrinologas Saulius Grigonis.
Žmonių, sergančių cukriniu diabetu, kasmet sparčiai daugėja. Statistikos duomenimis, pasaulyje yra maždaug apie 240 milijonų žmonių, kuriems diagnozuota ši liga. Lietuvoje šia endokrinine liga serga apie 40 tūkst. žmonių, tačiau yra nemažai ir tokių, kurie nežino sergą.
Skiriami du diabeto tipai. Tai iš esmės skirtingos ligos, jų vystymosi mechanizmai kardinaliai skiriasi. Tačiau abiejų šių ligų išraiška yra labai panaši. Abu diabeto tipai yra paveldimi.
Specialūs tyrimai padeda anksti aptikti ligą
Tačiau yra priežasčių, dėl kurių cukriniu diabetu gali susirgti sveikas žmogus, kuomet organizmas nustoja gaminti insuliną, pvz., susirgus kasos uždegimu, esant kasos cistai, patyrus kasos traumą, vystantis piktybiniam kasos procesui.
„Pirmojo tipo cukrinio diabeto esmė yra genetinis-autoimuninis procesas. Paveldėti patologiniai genai puola kasą, konkrečiai – beta ląsteles, gaminančias insuliną, ir joms ilgainiui pakenkia. Su cukrinio diabeto simptomais negimstama. Reikia kelių, o kartais ir daugiau metų, kol liga pasireiškia. Ligos eiga – lėtas autoimuninis procesas, – sako endokrinologas. – Vieni ja suserga vaikystėje, kiti vėliau. Pirmojo tipo cukriniu diabetu susergama iki 40-ies metų.“
Anot specialisto, pirmojo tipo cukrinį diabetą galima diagnozuoti labai anksti. Jeigu šeimoje yra sirgusių šia liga, vaikams galima atlikti specialius tyrimus. Rizikos veiksnius organizme įmanoma aptikti labai anksti ir pradėti profilaktinį gydymą. Taip ligos galima išvengti, nors tai nutinka labai retai, arba ją atitolinti ir palengvinti.
Patyrusio mediko žodžiais, liga pasireiškia dėl papildomo – endogeninio arba egzogeninio faktoriaus: streso, pervargimo, susirgus kita liga, patyrus psichinę traumą. Kartais cukrinis diabetas atsiranda persirgus gripu.
Cukrinio diabeto požymiai
Pirmojo tipo cukriniu diabetu teserga apie 10 proc. visų sergančiųjų šia liga. Šio tipo išraiška būna labai audringa. Žmogus daug šlapinasi, vargina didžiulis troškulys, per dieną išgeriama virš trijų litrų vandens. Kamuoja nuovargis, organizmas silpsta, nes kartu su šlapimu prarandama labai daug elektrolitų: kalio, magnio, natrio, chlorido, kalcio.
„Insulinas yra anabolinis hormonas, skatinantis teigiamą organizmo veiklą, garantuojantis medžiagų apykaitos procesus – metabolizmą. Jeigu insulino trūksta, organizmas tarsi griūva, akivaizdžiai mažėja kūno masė, tirpsta riebalų, mažėja baltymų kiekis, atrofuojasi raumenys, – sako specialistas. – Vykstant organizmą ardantiems biocheminiams procesams, vargina pykinimas, vėmimas. Tuomet prarandama dar daugiau skysčių, vystosi sąmonės slopinimo sindromai – silpnumas, mieguistumas.
Jeigu laiku nesusigriebama, žmogų ištinka komos būklė. Nesikreipus medikų pagalbos, nediagnozavus ligos ir laiku nesuteikus medicinos pagalbos, toks žmogus gali mirti. Liga progresuoja labai greitai, kartais pakanka kelių dienų, kad išsivystytų negrįžtami procesai“.
Taip pat skaitykite: Kodėl svarbu kontroliuoti cukraus kiekį
Pasak endokrinologo, laimė, kad jau dabar yra pažangių cukrinio diabeto diagnostikos metodų rizikos grupei nustatyti. Deja, šis susirgimas nėra pagydomas, tačiau atstačius ir tiksliai sureguliavus įšvirkščiamo insulino kiekį, ligą galima labai gerai kontroliuoti ir gyventi visavertį gyvenimą.
„Paslaptingasis“ diabeto tipas
Sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu, skirtingai negu pirmojo, insulino organizme yra per daug. Tam tikri mechanizmai lemia, kad insulinas blogai atlieka arba visai neatlieka savo funkcijos.
Antrojo tipo cukrinis diabetas yra stipriai nulemtas genetiškai. Jeigu kas nors iš šeimos narių sirgo šia liga, tikimybė ją paveldėti yra labai didelė. Kita vertus, genetinių sąsajų tarp pirmojo ir antrojo cukrinio diabeto tipų nėra.
Antrojo tipo cukrinio diabeto vystymąsi lemia poligenai – tam tikri daugelio genų sutrikimai. Pirmojo tipo atveju patologinių genų yra nedaug, jie lemia ydingą imuninės sistemos veiklą.
