Kadangi cukrinis diabetas yra liga visam gyvenimui, pacientas pats turi domėtis, kaip ją kontroliuoti. Kuo nuodugniau jis išstudijuos šią ligą, tuo efektyvesnis bus gydymas.
Specialistas yra įsitikinęs, jeigu pacientai atsakingai vertina situaciją, yra imlūs gydytojų patarimams, jeigu jie nori, jie puikiai išmoksta taisykles, kurių reikia laikytis, norint kontroliuoti ligą.
„O norėti reikia, nes kitaip iškils daugybė problemų. Teisingai gydomas diabetas yra praktiškai nejaučiama liga. Kol liga kontroliuojama, nesivysto lėtinės komplikacijos. Tokie pacientai žino, kad vartodami vaistus, ribodami maistą, paisydami darbo ir poilsio režimo, jie jausis gerai. Jie taip ir jaučiasi.
Aišku, atsainus požiūris į savo sveikatą, aukštas gliukozės, riebalų kiekis kraujyje, skatina lėtines cukrinio diabeto komplikacijas, kurios pasireiškia labai greitai. Tokie ligoniai skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, galūnių tinimu, tirpimu, skausmais, virškinamojo trakto sutrikimais. Šios komplikacijos pradeda ryškėti praėjus dvejiems–trejiems metams blogai gydant ligą“, – tikina gydytojas.
Labiausiai nukenčia kraujagyslės
Specifinės pirmojo cukrinio diabeto tipo komplikacijos tai mikroangiopatijos – smulkiųjų kraujagyslių pakenkimas. Pakenkiamos viso organizmo smulkiosios kraujagyslės. Tačiau pirmiausia sutrikimai pajuntami veikliausiuose, patį „stipriausią“ darbą atliekančiuose organuose.
Tai yra akys, inkstai, virškinamasis traktas, nervų sistema. Antrajam diabeto tipui daugiau būdingos makroangiopatijos – stambiųjų kraujagyslių pakenkimas. Sutrikus medžiagų apykaitai, pakitus riebalų, baltymų, angliavandenių, vandens, elektrolitų ir dar hormonų veiklai, ima vystytis aterosklerozė.
Labai dažnai antrojo tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau esant aterosklerozei. Tokiems pacientams nustatoma širdies vainikinių kraujagyslių liga, buvę infarktai, labai aukštas kraujospūdis. Cukrinis diabetas pagreitina šių ligų progresavimą, kurios savo ruožtu skatina ir komplikuoja diabetą. Būtina išmokti valgyti, pradėti judėti ir reguliariai tikrintis cukraus kiekį kraujyje.
Ilgametę patirtį turinčio endokrinologo žodžiais, tarp jo pacientų yra nemažai žmonių, kurie cukriniu diabetu serga 25–30 metų, bet jie jaučiasi gerai, komplikacijos nežymios, nesunkiai kontroliuojamos. Specialistas įsitikinęs, kad pirmojo tipo cukrinį diabetą gydyti yra paprasčiau. Tereikia išmokti gerai dozuoti insuliną ir sureguliuoti mitybą.
Tuo tarpu antrojo tipo diabeto tipas reikalauja didelės gydytojo kvalifikacijos. Yra daug vaistų grupių, todėl reikia tiksliai nustatyti, kuri yra tinkamiausia, kokie galimi medikamentų derinimo bei jų keitimo variantai.
„Gydant antrojo tipo cukriniu diabetu sergantį pacientą, pirmiausia išsiaiškiname, ar jis teisingai gydomas teoriškai. Jeigu rezultatai negerėja, ieškome priežasčių. Dažniausiai paaiškėja, kad pacientai nesilaiko jiems skirtų nurodymų, valgo nesaikingai, piktnaudžiauja alkoholiu. Nepakeitus mitybos radikaliai, gero gydymo efekto nebus. Taip pat būtina užsiimti fizine veikla ir nuolat tikrintis cukraus kiekį kraujyje“, – tvirtina S. Grigonis.
Savikontrolė padės ir pacientui, ir gydytojui
Nauji klinikiniai tyrimai rodo, kad savarankiškai, reguliariai atliekami intensyvūs, struktūrizuoti gliukozės kiekio kraujyje (GKK) matavimai pacientams padės surinkti pakankamai duomenų apie gliukozės kitimą tam tikrais periodais. Šie tyrimai palengvins ir padės gydytojams tiksliau ir efektyviau gydyti sergančiuosius.
„Būtina įvertinti glikemiją ryte nevalgius, glikemiją prieš ir po valgio, nustatyti glikemijos svyravimus paros bėgyje, identifikuoti hipoglikemijos ir hiperglikemijos epizodus. Tokia išsami informacija palengvina gydymo parinkimą ar koregavimą, padeda kontroliuoti cukrinio diabeto eigą ir užkirsti kelią vėlyvosioms diabeto komplikacijoms“, – savikontrolės efektyvumu gydant cukrinį diabetą neabejoja endokrinologas.
Šaltinis – sveikas.lt
