„Šiuo metu Vilniaus rajono policijos komisariate vykdomas ikiteisminis tyrimas kai po gimdymo namuose mirė vaikai, o gimdyvėms padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Tarp įtariamųjų yra aktyvūs gimdymo namuose įteisinimo iniciatoriai. Kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, Sveikatos apsaugos ministerija teisės aktų pakeitimų, susijusių su akušerijos paslaugų teikimu namuose, nesvarstys“, – teigiama ministerijos išplatintame pranešime.
Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu tiriama apie 400 atvejų, kai gimdymo namuose metu mirė vaikai, buvo sutrikdyta gimdyvių sveikata, buvo klastojami dokumentai ar taikyti netradicinės medicinos metodai, operacijas darė žmonės, neturintys tam teisės.
„Tų atvejų tarpe yra konstatuotos, tai ne visi atvejai, bet jų tarpe konstatuotos ir kūdikių mirtys, ir pakankamai ženklūs gimdyvių sužalojimai. Taip pat įtariama gimdymo pažymų klastojimu, su tuo susijusia dar rimtesne veika. Akivaizdu, kad būtent iniciatoriai reglamentavimo tuo pačiu yra ir šio ikiteisminio tyrimo įtariamaisiais“, – patikslino viceministė.
Pasak jos, tai, kad įtariamaisiais tapusių asmenų siekis įteisinti gimdymus namuose yra „nesolidi ir negraži gynybinė veikla“.
Gimdymo namuose reglamentavimo siekiančio judėjimo „Gimimas LT“ atstovė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė 15min.lt sako, kad nei jai, nei kitoms organiacijos narėms jokie įtarimai nėra pareikšti.
Pasak SAM pranešimo, specialistai vieningai sutaria, kad saugiausia vieta moteriai gimdyti, net ir esant mažai rizikai, yra akušerijos stacionaras.
„Atlikta nemažai įrodymais pagrįstų mokslinių studijų, kurios lygina planuotų gimdymų ligoninėje ir namuose rezultatus. Tyrimai rodo, kad naujagimių mirtingumo rizika gimdant namuose yra 2-3 kartus didesnė“, – teigiama pranešime spaudai.
Ministerija pažymi, kad per pastaruosius 20 metų Lietuvai jau pavyko pasiekti gerų rezultatų ir žymiai sumažinti nėščiųjų, gimdyvių ir kūdikių mirtingumo rodiklius. Tam skiriama ne tik Lietuvos lėšos, bet ir užsienio valstybių parama.
SAM pabrėžia,. kad bendradarbiaudama su Šveicarija, 2012 metais pradėjo įgyvendinti du projektus, susijusius su nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių paslaugų kokybės bei jų prieinamumo gerinimu.
Todėl, pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, neracionalu ardyti efektyviai veikiančią sistemą, ypač atsižvelgiant į specialistų nuomonę, kad akušerijos paslaugų teikimas namuose, t. y. vietoje, kurioje nėra galimybės suteikti reikiamos pagalbos gimdyvei ir naujagimiui, būtų tam tikras žingsnis atgal. Tuo tarpu tarptautinėse mokslinėse studijose pateikiami duomenys liudija, kad kūdikių mirtingumo rizika gimdant namuose yra 2-3 kartus didesnė nei gimdant ligoninėje.
„Ar protinga rizikuoti naujagimio sveikata ar net gyvybe, kai kilus komplikacijai gimdant namuose nebus galimybių suteikti reikiamos pagalbos. Siekiant užtikrinti gimdyvėms ir naujagimiams teikiamų paslaugų saugumą, ligoninių gimdymo skyriai aprūpinami modernia aparatūra. Neabejoju, kad akušerijos paslaugų teikimas namuose, t. y. vietoje, kurioje nėra galimybės suteikti reikiamos pagalbos gimdyvei ir naujagimiui, būtų tam tikras žingsnis atgal bandant motyvuoti žmogaus teisėmis“, – sako N. Ribokienė.
Pasak viceministrės, įteisinus gimdymą namuose, reikėtų papildomai skirti lėšų ir reanimacijos automobiliams , kurie galėtų stovėti šalia daugiabučio, kuriame vyksta gimdymas.
„Valstybė sakydama, kad mes reglamentuojame paslaugas namuose, turėtų užtikrinti ir saugumą motinos ir vaiko bei organizuoti budinčias brigadas reanimacijos, laukiančias operacines“, – sakė viceministrė.
Be to, viceministrė gimdymą namuose prilygino anksčiau vyravusiai madai gimdyti vandenyje.
„Gimdymo namai įsirengė tam pritaikytas vonias, o dabar jose niekas nebegimdo. Mada praėjo“, – pažymėjo N.Ribokienė.
Savo ruožtu judėjimas „Gimimas LT“ teigia, kad neįteisinus gimdymo namuose Lietuvai gresia byla Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT).
Viceministrė pažymi, kad judėjimo atstovės klaidingai aiškina EŽTT sprendimą teigdamos, jog teismas įpareigojo šalis užtikrinti moterims galimybę rinktis, kur jos nori susilaukti vaikelio.
„EŽTT byloje yra išaiškinimas, kad pacientams turi būti teikiamos gimdymo paslaugos, o šalis narė gali pati spręsti kokia forma bus jos teikiamos“, – pareiškė N.Ribokienė.
Papildyta 15.05 val.: Kaip 15min.lt patvirtino Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje, toks ikiteisminis tyrimas iš tiesų atliekamas. Jis pradėtas pernai ir apima laikotarpį nuo 1992 metų.
Šioje byloje tiriami atvejai, įvykę ne tik Vilniaus rajone, bet ir kitose Lietuvos vietose.
