Radusi nepatogią, bet pakenčiamą pozą kūnui, įpratusiam sėdėti ant kėdės, o ne susiraityti ant grindų priešais pašnekovą, klausausi azijietiškų bruožų vyro pasakojimo apie visatos šnabždesį. Apie jo inicijuotą sakralinę misteriją „13 šamanų kvietimas“, vykusią Tuvoje – tame planetos kampelyje tebėra gyvas autentiškas šamanizmas, pati seniausia dvasinė žmonijos praktika, egzistavusi prieš visas žinomas religijas.
Apie unikalias šios praktikos galias, padedančias moderniam žmogui atsikratyti agresijos, baimės, egoizmo, apsivalyti, susikurti vidinę ir išorinę harmoniją naudojant žemės, ugnies, vandens, oro energijas, perimtas iš augalų, paukščių, kalnų, žvaigždžių... Nikolajus Ooržakas sako, kad šamanizmas leidžia kiekvienam pažinti save ir pamatyti visos žmonijos ateitį, nes jis – gyvas ryšys su kosmosu.
Su šia žinia šamanas iš Sibiro keliauja po platųjį pasaulį. Jį į Lietuvą pakvietęs Rusų dramos teatro režisierius ir psichoterapeutas Olegas Kovrikovas anksčiau dalyvavo ne vienose šamaniškose apeigose, vykstančiose Europoje, tris mėnesius praleido Peru džiunglėse su tenykščiais tarpininkais tarp Žemės ir Dangaus. „Nikolajus – unikalus. Vakarais klausydavausi jo muzikos – ji mane nešė ir plėtė. Labai panorėjau, kad ją išgirstų kuo daugiau žmonių. Tai daugiau nei muzika, nes Nikolajus garsais gydo. Ką reiškia gydo? Garsais jis atpalaiduoja tam tikrose kūno vietose susikaupusią įtampą ir energija pradeda tekėti.“
Abu vyrai viliasi, kad išbertos sėklos sudygs – Lietuvoje bus norinčių mokytis dainuoti, judėti, kvėpuoti, medituoti unisonu su visata ir šitaip rasti tai, ko daugelis iš mūsų desperatiškai ieško: savęs supratimo, darnos su savimi ir pasauliu būdą. Nikolajaus Ooržako dainavimo galite pasiklausyti patys:
– Ar tai, kas įvyko „13 šamanų kvietimo“ metu, pateisino jūsų viltis? Ar drauge svarbių atsakymų ieškojusiems pasaulio šamanams pavyko pamatyti visų mūsų ateitį?
– Šamano užduotis – perduoti žmonėms visatos šnabždesius. Ji kalbasi su tais, kurie ją girdi. Per savo kasdienes meditacijas gaudžiau visatos žodžius, mačiau regėjimų... Klausiau savęs, kaip apsaugoti Motiną Žemę nuo blogio, kaip paveikti pasaulį, kad jis taptų geresne vieta gyventi, visų pirma – mūsų vaikams. Medituojant ir atėjo suvokimas, kad susivieniję šamanai būtų galinga jėga. Kad naudodamiesi savo žiniomis, atlikdami šventus ritualus mes drauge galėtume įžvelgti žmonijos ateitį. Sužinoti, kas mūsų laukia, jei gyvensime, kaip iki šiol.
O jei turime keistis, tai kaip? Taip gimė šamanų sambūrio idėja. Deja, tikslas nebuvo pasiektas. Susirinkę šamanai darė tai, ką gerai mokėjo, bet to buvo maža. Susapnavau, kad daugiau neturėčiau tokių misterijų rengti. Būtent per sapnus dažnai gaunu svarbią informaciją.
– Šamanų sambūrio tikslas prasmingas ir didingas, tačiau man jis, dovanokite, nuskambėjo kaip utopija. Ar dažnai pasijuntate balta varna išvykęs iš Tuvos į Vakarus ir ten skleisdamas savo žinią?
Naudojant kvėpavimą ir gydomuosius garsus įmanoma išmokti valdyti savo vidinę jėgą, girdėti kūną, tvarkytis su emocijomis, kovoti su ligomis.
– Žmonių problemos visur tos pačios. Ir kur bebūčiau – JAV ar Europoje – mano patarimai jiems reikalingi. Aš juk buvau toks kaip daugelis, kol nepradėjau gilintis į šamanizmą. Klydau, sirgau, elgiausi egoistiškai... Buvau blogas. Nemokėjau mylėti, būti kantrus, išlikti ramus.
Tačiau man pavyko pasikeisti ir tai gali padaryti kiekvienas. Aišku, nelengva. Reikia su savimi dirbti. Reikia labai stipraus noro, disciplinos ir veiklos, kuri padėtų neutralizuoti piktas dvasias, arba energijas.
Man tokia veikla tapo muzikavimas, dainavimas. Garsas ramina, teikia džiaugsmo ir juo dalijuosi su kitais. Naudojant kvėpavimą ir gydomuosius garsus įmanoma išmokti valdyti savo vidinę jėgą, girdėti kūną, tvarkytis su emocijomis, kovoti su ligomis. Nuo vaikystės mane kamavo angina. Kai pradėjau dainuoti ir keistis, problema išnyko.
– Kaip reagavo šeima, kai ėmėte „šamanėti“? Kas buvote prieš tai?
– Po vidurinės mokyklos kelerius metus ganiau gyvulius. Stepės buvo puiki vieta praktikuoti gerklinį dainavimą, kurio mane mokė senelis ir tėtis. Vėliau baigiau kultūros institutą ir dirbau liaudies teatro direktoriumi. Man nuolat tekdavo vaidinti šamaną – paskui dažnai jausdavausi blogai ir psichologiškai, ir fiziškai.
Priežastį nustatė Olegas Toidukas, labai stiprus šamanas, šamano sūnus. Paaiškėjo, kad vaidindamas sukeldavau energijas savyje, sukurdavau chaosą ir šitaip nežinodamas įsitaisiau „šamanišką ligą“. Olegas patarė man išmokti energijas valdyti, su jomis susidraugauti. Ilgai tos harmonijos mokiausi – kalnuose, miškuose medituodamas. O šeima mane palaikė. Tuva – šamanizmo šalis, ten jis užima reikšmingą vietą žmonių gyvenime. Beje, žmona – terapeutė, dirba valstybinėje sveikatos įstaigoje.
– Čia tai bent! Nesistengiate jos „atversti“?
– Žmona jau daro tai, ko anksčiau nedarė: praktikuoja meditaciją, specialius judesius ir kvėpavimą. Aš nesikišu į jos darbą, nors nesu tablečių šalininkas. Jos skatina priklausomybę, sukuria nenatūralią, prievartinę ląstelių būklę, o ligų priežasčių nešalina. Ligų neatsirastų, jei žmonės labiau rūpintųsi savo vidumi. Ėmus jam skirti dėmesio, įmanoma pasveikti be tablečių.
Tuvoje ligoniai paprastai labai greitai atsigauna po operacijų, gerai gyja. Žinote, kodėl? Todėl, kad mūsų chirurgai prieš operaciją dažnai nusiunčia ligonį pas šamaną – kad tas padėtų atsikratyti baimės, sustiprėti dvasiškai.
– Gal galima sužinoti, kas vyksta tarp jūsų ir pagalbos ieškančio žmogaus, kokius ritualus atliekate?
– Niekada nežinau, ką darysiu. Pirmiausia kalbėdamas su žmogumi turiu suprasti, kokia to, kas jį slegia, priežastis.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15 Carloso Castanedos pamokų
– Tai jūs veikiate kaip psichologas?
– Jei taip sakote, reikėjo imti interviu iš psichologo. Aš – šamanas ir užduodu žmogui klausimus tam, kad išsiaiškinčiau, kokia jo dominuojanti energija, gal problema susijusi su paveldėtais iš tėvų, senelių dalykais... Šamanas kapstosi ir praeituose gyvenimuose. Ir aš nuolat pasitelkiu intuiciją. Beje, yra daug moterų šamanių ir dažnai jos būna stipresnės už vyrus, nes jų prigimtis subtilesnė, intuicija geresnė, jos labai susijusios su vaikais.
– Tačiau tuvių šeimose bosai – vyrai?
– Ne, tokios taisyklės nėra. Vienoms šeimoms vadovauja vyrai, kitoms moterys... Būna, jos nubaudžia vyrus, juos išveja.
– Ar į jus kreipiasi moterų, kurias vyrai muša? Laksto pas meilužes? Moterų, kurios nesusitvarko su vaikais?
Jei žmogus jaučia apatiją, sielos tuštumą, vadinasi, jį užvaldęs šaltis, vandens dvasia, ir mano uždavinys – šią nuraminti, suteikti žmogui ugnies dvasios jėgos ir šitaip atkurti vidinę harmoniją.
– Žmones pas mane atveda įvairiausios problemos. Aiškinuosi, kodėl moteris kenčia. Gali lemti jos elgesys, vyro elgesys, tai, ką jie paveldėjo iš šeimos, giminės... Galbūt vyras bėgioja pas kitą, nes nori patikrinti savo jėgą. O gal jis niekur nebėgioja, bet nenori mylėtis, nes yra nusilpęs energiškai. Jei žmogus jaučia apatiją, sielos tuštumą, vadinasi, jį užvaldęs šaltis, vandens dvasia, ir mano uždavinys – šią nuraminti, suteikti žmogui ugnies dvasios jėgos ir šitaip atkurti vidinę harmoniją.
Kai vaikas gimdamas atsineša griaunamąją energiją, blogą karmą, jis būna agresyvus, siekia dominuoti, užaugęs verčia kitus gyventi pagal jo norus, gali juos primesti masėms, jas naikinti. Aš klausau žmogaus pasakojimo, galvoju, medituoju ir per tai ateina suvokimas, kaip valyti jo sielą. Paprastai šamanui atliekant valymą dalyvauja visa šeima: žmona, vyras, vaikai. Paaiškinu jiems, kaip gyvenimas klostysis toliau, jei jie nekeis savo elgesio, jei nedės pastangų jo harmonizuoti. Ligos, nelaimės, priklausomybės... Kai žmonės įsipareigoja keistis, galima mušti būgną, dainuoti, kartu medituoti.
– Kas dažniausiai pakiša koją tiems, kurie mėgina keistis?
– Disciplinos stoka. Štai jūs mūsų pokalbio metu keliskart keitėte pozą. Tai reiškia, kad jūsų sąnariai nelankstūs, kūnas – neharmoningas, nes nemokėte jo disciplinos. Turiu galvoje ne prievartinę, kareivišką, bet įsisąmonintą ir prasmingą. Disciplinuotas kūnas – laisvas, jis labai padeda mąstyti, klausyti, bendrauti, medituoti, būti kūrybingam.
Kai žmonės ateina į savęs pažinimo renginius, svarbu, kad jie kurtų bendrą energiją. Dalyvavau tokiuose festivaliuose Norvegijoje. Tu su jais kalbi, o kai kas tuo metu plepa, bučiuojasi, miega, į dangų žiūri... Vaizdas – apgailėtinas. Taip elgdamiesi žmonės save apvagia. Jie sukuria chaotišką erdvę, kuri netinka harmoningam energijos srautui, skatinančiam sąmonės pokyčius. Tie seminarai – pasaulio, kuriame gyvename, mikromodelis.
