Moksliniai tyrimai skelbia apie „n“ sąmoningumo naudos įrodymų: jis suteikia laimės, pagerina miegą, sumažina streso hormonų lygį, sutvarko sveikatos problemas ir t. t. Galima tikėti, galima netikėti, bet išmėginti nieko nekainuoja. Ypač – sąmoningą, arba atidų, valgymą. Galbūt tai pakeis jūsų požiūrį į maistą?
Tik įsisąmoninkite: pokyčiams reikia laiko.
Valgykite lėtai
Dauguma žmonių valgo per greitai ir apie tai net nesusimąsto. Net ir maisto pasirinkimas neretai būna spontaniškas ir nebūtinai sveikas.
Dauguma žmonių valgo per greitai ir apie tai net nesusimąsto. Net ir maisto pasirinkimas neretai būna spontaniškas ir nebūtinai sveikas. Taigi pradėti valgyti sąmoningai reikėtų sulėtinant tempą. Skirti keliomis minutėmis ilgiau laiko pavalgyti gali kiekvienas ir, patikėkite, tai turės reikšmės.
Ne kiekvienam pavyks taip imti, nusiraminti ir pradėti valgyti lėtai. Todėl prieš tai galite kelias minutes papraktikuoti sąmoningumo meditaciją („mindfulness meditation“) arba paklausyti ramios muzikos.
Jeigu nesate „mirtinai“ alkani, pamėginkite po kiekvieno kąsnio padėti šaukštą/šakutę ant stalo, kramtykite lėtai, tuomet vėl pasiimkite, įsidėkite kąsnį į burną ir padėkite atgal stalo įrankį. Tai išmokys kantrybės, geriau pajusite maisto skonį, o ir nepersivalgysite, nes organizmas į smegenis sotumo signalą atsiunčia tik maždaug praėjus 20 minučių nuo pradėjimo valgyti. Dėl to žmonės dažnai pakyla nuo stalo persisotinę, nes nesugebėjo įsisąmoninti, kad jau buvo sotūs, o vis tiek toliau valgė.
Kiekvienąkart taip valgyti nebūtina, esmė – koncentracija ir lėtesnis valgymas.
Mažesniais kąsniais
Gal ir norisi pasigirti, kad sumuštinį galite įveikti trimis kąsniais, bet iš tiesų – nieko čia gero. Lėčiau valgyti ir labiau įsisavinti maisto skonį įmanoma tik tada, kai valgoma mažesniais kąsniais. Jei maistas kietos konsistencijos, pjaustykite jį mažais gabalėliais. Jei tai maistas iš atskirų sudedamųjų dalių, tarkime, salotos, riešutai, vynuogės, valgykite po vieną salotos lapą ar riešutą, sukramtykite, nurykite ir tik tuomet imkitės naujo, o ne valgykite saujomis.
Vėlgi, gal visa tai atrodo kaip žaidimas, bet viskas – jūsų labui. Valgant lėčiau ir mažesniais kąsniais, maistas lengviau įsisavinamas ir suvirškinamas. Tokį valgymą galima praktikuoti kad ir kartą per dieną, kai turite šiek tiek daugiau laiko, ir vis tiek bus pažanga.
Beje, valgydami nesiblaškykite ir nedarykite kitų darbų. Jei tuo pat metu naršote telefone, žiūrite televizorių ar skaitote žurnalą, nesugebėsite nukreipti viso dėmesio į maistą – jo išvaizdą, skonį, kvapą, ir tai, kaip jį valgote. Kaip ir nepajusite, kada pasisotinote.
Nauda
Valgydamas, žmogus apgalvoja, kokių pojūčių maistas jam teikia. Net jei jie nemalonūs, tai priimama kaip faktas, be neigiamų emocijų.
Kas apskritai yra tas sąmoningumas? Tai dėmesio nukreipimas į esamąjį momentą, be jokio vertinimo. Tiesiog realybės, kaip fakto, suvokimas ir priėmimas. Įsisamoninama tiek žmogų supanti aplinka, tarkime, garsai, kvapai, tiek fiziniai, tiek vidiniai pojūčiai.
Sąmoningas, arba atidus, valgymas yra pasitelkimas visų pojūčių į tai, kas valgoma, pasitenkinimas skoniu ir suvokimas, kad tai maitina kūną. Valgydamas, žmogus apgalvoja, kokių pojūčių maistas jam teikia. Net jei jie nemalonūs, tai priimama kaip faktas, be neigiamų emocijų.
Praktikuojant tokį valgymą, aiškiau atpažįstami alkio ir sotumo signalai. Taip pat su laiku pradedama atidžiau rinktis maistą. Ne dėl to, kad kažkoks maistas yra labai blogas, tiesiog yra tokio, kuris naudingesnis organizmui.
Sąmoningas valgymas tai pažinimas, tarsi kelionė per maistą į save.
