Pokalbis su juo – apie jo kasdieninį darbą Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje: kokios kardiologinės problemos čia yra dažniausios? Ar visi, kurie atvyksta su kardiologinėmis problemomis, iš tiesų turi kardiologinių bėdų? Ką daryti, jeigu žmogui prasidėjęs panikos priepuolis? Ar jis lengvai identifikuojamas?
Visą pokalbio įrašą rasite VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje.
Pacientas pasigydė pats
„Dirbant priėmimo skyriuje tikrai pasitaiko nemažai kuriozinių situaciją. Viena jų buvo visai neseniai: laikrodis mušė dvyliktą valandą, kai paskambino slaugytoja. Sako: „Daktare, nesuprantu, ateikite truputį pasikalbėti su pacientu.“ Atėjęs į erdvę, kur į Prėimimą atvykę pacientai pirmiausia apžiūrimi, matau, kad guli vaikinukas. 22 metų, jaunas.
Pajungtas kardiografas – rašoma kardiograma. Vaikinas visas dreba, įsitempęs, dantys kalena, nerimas veide. Klausiu, kas atsitiko. Jis papasakoja, kad jam greičiausiai toks širdies ritmo sutrikimas. „Aš jau apmokytas, jaučiu, kada sutriks. Kai man sutrinka, moku suteikti pagalbą ir tada važiuoju namo.“ Bet, sako, šįkart kitaip: „Jau valandą jaučiu, kad man tuoj sutriks širdies ritmas, bet jis netrinka. Tai vien dėl to į ligoninę atvažiavau.“
Žiūrėdamas į pacientą mačiau nerimą jo veide, drebulį, o kardiograma rodė gražų sinusinį širdies ritmą. Jokių permušimų, nieko. Galvoju, gerai – jei žaidžiame, tai žaidžiame. Ir pasiūliau jam „sutrikdyti tą ritmą.“ Jis sutiko.
Užverčiau kojas, maigiau pilvą, daviau švirkštą pūsti. Viską padarius veide matyti palengvėjimas. O kardiografas rodo, kad širdies ritmas sutriko. Suvokiu, kad aš, gydytojas, sutrikdžiau jam tą ritmą. Nepagydžiau, o kaip tik blogiau padariau... Kreipiausi į pacientą, sakau: „Jeigu sakėt, kad mokate atstatyti širdies ritmą, parodykite.“ Jis sutiko. Pasiima švirkštą, pučia, pučia, pučia... Atsigula ant lovos, liepia man kelti kojas... Kardiogramoje – vėl viskas normalu, širdies ritmas atsistatė. Taip išėjo, kad ne aš, o žmogus pats pasigydė. Man beliko tik užsidėti klouno peruką, raudoną nosį (juokiasi). Pacientas išvažiavo namo, o aš nuėjau į skyrių dirbti toliau. Pirmą kartą tokią situaciją mačiau“, – neslėpė gydytojas kardiologas.
Reaguoti tenka greitai: „pusvalandinių“ vizitų čia nesuplanuosi
Pasak jo, per budėjimą pacientų būna pačių įvairiausių. Didžiausias iššūkis, pasak mediko, – neprognozuojamas ir gausus pacientų antplūdis.
„Skubios pagalbos-priėmimo skyriuje darbas negali būti suplanuojamas. Nėra taip, kad žinome, jog kas pusvalandį ateis naujas pacientas, tu jam skirsi savo laiką ir dėmesį. Skubios pagalbos skyriuje vienu metu gali turėti du pacientus, kartais – penkis. Greta gali atvykti pacientas, kurio būklė reikalauja ypač greitos reakcijos. Kaip gydytojas, tu negali persiplėšti ir visiems iš karto teikti pagalbą. Turi mintyse sudėlioti prioritetus, nustatyti, kuris pacientas negali laukti, o kuris dar gali...“ – apie didžiausius iššūkius Skubios pagalbos skyriuje pasakojo T.Jablonskas.
Tai sukelia daug streso, nerimo. Medikas neslėpė, jog būtent šiame skyriuje gydytojai nuolat susiduria su klaidų tikimybe. „Tas stresas atsiliepia mūsų pačių sveikatai – tiek fizinei, tiek psichoemocinei. Dažnai būna nuovargis, perdegimo sindromas“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, dar viena problema – kad Skubios pagalbos skyriuje nuolat tenka susidurti su labai daug skirtingų sveikatos būklių.
„Mes, kardiologai, atsakingi už kardiologinės pagalbos teikimą. Bet tai nereiškia, kad tas pacientas, kurį tu gausi, iš tiesų turės problemų su širdimi. Taigi, kaip gydytojas, tu negali paciento ištirti tik dėl kardiologinių bėdų. Turi rasti priežastį, kodėl jis čia atvyko. Net jeigu tai ir nėra kardiologinė patologija“, – pažymėjo Skubios pagalbos skyriuje dirbantis gydytojas kardiologas.
Tas stresas atsiliepia mūsų pačių sveikatai – tiek fizinei, tiek psichoemocinei.
Į tokias ligonines, kaip Santaros klinikos, atvykę pacientai, kuriems reikia skubios pagalbos, turėtų žinoti, jog gali tekti palaukti, kol budintys medicinos darbuotojai juos apžiūrės. Anot T.Jablonsko, pacientų laukimo laikas – didelė problema, kurią puikiai žino ir čia dirbantys medikai.
„Žinoma, pas mus nėra taip, kaip Jungtinėje Karalystėje, kur pacientams, atvykusiems į Skubios pagalbos skyrių, kartais tenka apžiūros laukti net parą. Pas mus tokių žvėriškų pacientų srautų nėra, bet pacientams vis tiek tenka palaukti bent 2 val. Pirmiausia – kad sulauktume tyrimų atsakymų. Po jų gali paaiškėti, kad reikės papildomų procedūrų. Visa tai mes turime užtikrinti ir atlikti. Dėl kardiologinių sveikatos problemų atvykusio paciento ištyrimas pas mus gali užtrukti nuo 2 val. iki 12 val. Tiesa, tokių atvejų pasitaiko retai“, – kalbėjo gydytojas kardiologas.
Kokios dažniausios problemos atveda pacientus?
„Kas gali žmones nustebinti, kad miokardo infarktai nėra dažniausia problema. Skubios pagalbos skyriaus kardiologiniame poskyryje per savaitę mes priimame maždaug 200 pacientų. Iš jų tik 10–15 proc. būna diagnozuojami miokardo infarktai. Didžioji dalis pacientų atvyksta su širdies ritmo sutrikimais, dažniausiai pasitaiko prieširdžių virpėjimai. Tokie pacientai sudaro 40–50 proc. visų besikreipiančiųjų. 30 proc. pacientų nustatome ne kardiologinę diagnozę. 1–2 proc. pacientų nustatomos retesnės, nišinės kardiologinės ūminės problemos“, – pasakojo medikas.
Ar širdies ritmo sutrikimai gali būti gydomi tik Santaros klinikose, ar ir kitur? „Pagal šiuo metu reglamentuotus įsakymus, juos gali gydyti bet kuris priėmimo skubios pagalbos skyrius. Tiesą pasakius, tam, kad būtų suteikta pagalba, net nereikia gydytojo kardiologo, užtenka vidaus ligų gydytojo ar skubiosios medicinos pagalbos gydytojo. Nors neturiu kitų ligoninių Skubios pagalbos skyrių statistikos, manau, kad širdies ritmo sutrikimai ir pas juos vyrauja“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip atskirti panikos priepuolį?
Skubios pagalbos skyriuje dirbantiems gydytojams kardiologams gana dažnai tenka susidurti su pacientais, kuriems pasireiškia panikos priepuolis. Pasak mediko, problema, kad jo požymiai dažnai persipina su miokardo infarkto simptomais. Todėl pačiam pacientui, o kartais ir medikams, iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti, ar tai panikos priepuolis.
„Ir miokardo infarkto, ir panikos priepuolio atveju jaučiamas dusulys, krūtinės skausmas, rankų tirpimas. Net nerimas ir mirties baimė būna tiek panikos priepuolio, tiek infarkto metu. Pats žmogus subjektyviai gali įsivertinti, kas jam yra, tik tuo atveju, jei jis anksčiau yra patyręs infarktą. Arba pacientas, kuriam anksčiau yra buvę panikos priepuoliai. Žmonėms, to nepatyrusiems, sunku paaiškinti skirtumus. Dar blogiau – žmonės, kurie galbūt yra infarktas, gali galvoti, kad jiems – panikos priepuolis, todėl nevažiuotų į ligoninę... Tuomet pasekmės būtų labai liūdnos.
Arba atvirkščiai – panikos priepuolį patiriantys pacientai važiuotų į priėmimo skyrių ir apkrautų kardiologinį skyrių. Deja, bet žmogus be medicinio išsilavinimo ir konkrečios patirties negali įsivertinti, ar jam infarktas, ar panikos priepuolis“, – savo nuomonę išsakė gydytojas kardiologas.
Visą pokalbio įrašą rasite VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje.
Straipsnį parengė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė.
