Vos tik pradėjusi rengti šį straipsnį, susapnavau labai jam tinkantį sapną. Viešbučio apartamentuose rengiau vakarėlį, kuriame dalyvavo svečiai iš JAV, Pakistano ir kitų šalių, rašo BBC žurnalistė.
Dauguma svečių šnekučiavosi angliškai, vienas ar du kalbėjo vokiškai – mano gimtąja kalba. Vienu metu neradau savo sūnaus ir puoliau į paniką. Kai jį pastebėjau, su palengvėjimu vokiškai atsidusau: „Ach, da bist du ja!“ – „Štai, kur tu!“ – ir apkabinau jį.
Jei mokate daugiau nei vieną kalbą, galbūt esate patyrę panašių situacijų, kai jos miegant susimaišo. Mano pačios sapnuose dažnai skamba anglų kalba, kuria kalbu kasdieniame gyvenime, ir vokiečių – mano vaikystės kalba.
Tačiau kaip ir kodėl sapnuojame tokius daugiakalbius sapnus ir ar jie gali turėti įtakos mūsų kalbų įgūdžiams realiame gyvenime?
Kalbų sapnuose šifravimas
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nenuostabu, kad daugelis daugiakalbių žmonių, kurie dieną žongliruoja skirtingomis kalbomis, ar net tie, kurie tik pradeda mokytis užsienio kalbos, jomis bendrauja ir sapnuose.
Juk kalba, kuria šnekame dieną, paprastai persikelia ir į mūsų naktis. Pavyzdžiui, atlikus tyrimą su kurčiaisiais ir klausos negalią turinčiais žmonėmis, nustatyta, kad jie sapnuose bendravo taip pat, kaip ir būdami budrūs – gestų kalba.
Vis dėlto atidžiau pažvelgus į daugiakalbius sapnus, matome sudėtingesnį vaizdą. Pirmiausia mūsų smegenys ne atsitiktinai atkuria kalbinius dienos fragmentus, o juos sumaišo su įvairiais dienos rūpesčiais, prisiminimais ir problemomis.
Jos netgi gali sukurti ištisus dialogus nežinoma, fantazijų kalba arba ta kalba, su kuria sapnuojantieji yra susidūrę budriame gyvenime, bet kuria nešneka (pati sapnuose kartais gyvai bendrauju japonų kalba, kurią mokiausi, bet nesugebėjau išmokti realiame gyvenime).
Daugelis mūsų savo sapnų kalbas skirstome pagal asmenis, vietovę ar gyvenimo etapą. Pavyzdžiui, žmonės sapnuose gali bendrauti kalbomis, kuriomis šnekėtų realiame gyvenime, o sapnai apie vaikystės namus dažniausiai būna vaikystės kalba. Nors į bendrus dėsningumus reikia žiūrėti atsargiai, nes atlikta tik keletas nedidelių daugiakalbių sapnų tyrimų.
Be to, sapnų kalbos gali būti susietos su kultūros ir tapatybės klausimais, kaip, pavyzdžiui, Tailando amerikietės, kuri sapnavo, kaip perka suknelę savo mirusiai seseriai, ir su dukterėčiomis tailandietiškai bei angliškai diskutavo apie jos pasirinkimą.
Taip pat pasitaiko kalbinio nerimo sapnų, kai kalbantysis stengiasi susišnekėti užsienio kalba, turi persėsti į traukinį ar lėktuvą iš vienos kalbinės aplinkos į kitą arba ieško žodžių sapnų žodyne. Lenkų tyrimo dalyvė pasakojo sapnavusi anglišką žodį, kurio negalėjo suprasti – „haphazard“ – ir atsibudusi ieškojo jo reikšmės.
Tyrimo dalyvė iš Kroatijos sapnavo, kaip bando susikalbėti su nepažįstamuoju itališkai, vokiškai bei angliškai, o paskui suprato, kad abu kalba lenkiškai, ir iš palengvėjimo nusijuokė.
Miego tyrinėtojai teigia, kad tikslią tokių sapnų mechaniką ir funkciją gana sunku nustatyti, iš dalies dėl to, jog sapnai apskritai vis dar yra gana paslaptingas reiškinys. Tačiau daug geriau suprantama, kaip ir kodėl mūsų smegenys apdoroja kalbas bei net išmoksta naujų žodžių miegodamos. Tai bent šiek tiek nušviečia daugiakalbių sapnų galvosūkį.
Naujų žodžių įsisavinimas
Kad suprastumėte miego ir kalbos ryšį, pradėkime nuo vienos kalbos – savo gimtosios. Galbūt manote, kad gimtąją kalbą išmokote jau seniai, bet iš tikrųjų ją nuolat atnaujinate. Net suaugusieji vis dar išmoksta maždaug po vieną naują gimtosios kalbos žodį kas dvi dienas.
„Akivaizdu, kad vaikystėje išmokstame daug naujų žodžių, ypač per pirmuosius 10 metų. Bet mes tai darome visą laiką, tik to nepastebime“, – sako psichologijos profesorius Garethas Gaskellas, vadovaujantis Jorko universiteto Miego, kalbos ir atminties laboratorijai.
Mes tai darome visą laiką, tik to nepastebime.
Anot G.Gaskello, kai išmokstame naują žodį, nuolat atnaujiname savo žinias apie jį, kol tvirtai įsisaviname. Specialistas pateikia žodžio „pusryčiai“, kurį dauguma mūsų vartoja užtikrintai, pavyzdį. Tačiau kai atsiranda kitas, panašiai skambantis žodis, gali atsinaujinti mūsų netikrumas dėl to žodžio.
Būtent miego metu vyksta senų ir naujų žinių integracija. Dieną mūsų hipokampas, kurio specializacija yra greitai įsisavinti informaciją, įsisavina naujus žodžius.
Naktį jis perduoda naują informaciją į kitas smegenų dalis, kur ji gali būti saugoma ir susieta su kita svarbia informacija. Tai padeda mums pasirinkti tinkamą žodį bet kurioje situacijoje ir nuslopinti konkuruojančius žodžius.
Svarbi miego fazė
G.Gaskello teigimu, šis procesas iš esmės yra toks pat nepriklausomai nuo to, ar žodis parašytas pirmąja, ar antrąja kalba. Daugiakalbių žmonių atveju svetimžodžiai taip pat saugomi tame didžiuliame mentaliniame inventoriuje ir yra pasirenkami arba išstumiami panašiu būdu.
„Galite įsivaizduoti, kad savo atmintyje turite tam tikrą žymę, – sako G.Gaskellas. – Taigi, jei turite vokiečių ir anglų kalbų mentalinį leksikoną, kiekvienas iš jūsų žinomų žodžių bus pažymėtas tos kalbos žyma, ir jūs slopinsite pusę tų žodžių, o kalbėdami sutelksite dėmesį į kitą pusę.“
Ar taip nutiko mano sapne apie viešbučio apartamentus, pilnus angliškai ir vokiškai kalbančių žmonių?
Tai būtų gražus paaiškinimas, bet, deja, integravimo ir įtvirtinimo procesas vyksta per fazę, vadinamą giliuoju miegu. Šiai fazei būdingos lėtos smegenų bangos ir aukštesnio dažnio verpstės. Sudėtingi sapnai, tokie kaip manasis apie viešbutį, paprastai įvyksta per kitą fazę, vadinamą greitų akių judesių (REM) faze.
Žinome, kad smegenys ne tik apdoroja informaciją dienos metu, bet ir miegodamos gali išmokti naujų žodžių.
Marcas Züstas yra universiteto Berne (Šveicarija) senatvės psichiatrijos ir psichoterapijos ligoninės tyrimų grupės vadovas, kuris specializuojasi senėjimo, miego bei atminties neurobiologijos srityje.
Jis ir jo bendradarbiai sukūrė pseudožodžius, pavyzdžiui, „tofer“, ir kiekvieną jų suporavo su vokišku žodžiu, pavyzdžiui, „baum“ (medis), keisdami jų reikšmes skirtingiems dalyviams, kad būtų užtikrinta, jog suporavimas būtų atsitiktinis ir nekiltų jokių atsitiktinių garsinių asociacijų. Po to jie garsiai leido šias žodžių poras dalyviams, kai šie miegojo.
Kitą rytą jų paklausė, ar žodis „tofer“ tilptų į batų dėžę. Šis apsukrus klausimas patvirtino žinomą bet kokios naujos informacijos mokymosi miegant apribojimą: atsibudę paprastai negalime sąmoningai ir aiškiai panaudoti tos informacijos.
„Jie negalėjo sąmoningai atgaminti šių žinių ir pasakyti, kad „tofer“ aiškiai reiškia medį, – teigia M.Züstas apie dalyvius. – Jie labiau nujautė, ar tai didelis, ar mažas objektas.“
Smegenys ne tik apdoroja informaciją dienos metu, bet ir miegodamos gali išmokti naujų žodžių.
Apie 60 proc. respondentų teisingai atsakė, kad „tofer“ netelpa į batų dėžę.
Belgijos Lježo universiteto doktorantas Matthieu Koroma, kuris specializuojasi miego ir pažinimo srityje, kartu su kitais autoriais atliko keletą tyrimų, kurie papildo šį vaizdą apie tai, kaip bei kada sapnuose kalbame.
„Iš esmės tai reiškia, kad miegodami galite išmokti kitų kalbų žodžių – net ir naujų, kurių niekada anksčiau negirdėjote. Tačiau tai darote visai kitaip nei būdami budrūs“, – sako jis.
Mokymosi dieną skatinimas
Ar tai reiškia, kad galime be vargo išmokti japonų kalbą miegodami, jei visą naktį žaisime kalbos pamokas ir įsitikinsime, kad pataikėme į tinkamą miego fazę?
Nebūtinai. M.Koroma teigia, kad tai gali atsiliepti jūsų poilsiui. Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog tyrimo dalyviai naujos kalbos žodžius išmoko daug greičiau, kai buvo budrūs, nei tada, kai miegojo. Be to, jie galėjo juos vartoti labiau pasitikėdami savimi, nes išmoko sąmoningai.
„Budrumas naudingas mokymuisi, o miegas labiau skirtas atkartoti, o ne naujai kalbai išmokti, – aiškina M.Koroma. – Tai interaktyvus procesas, jis papildo vienas kitą – t.y. jūs mokotės dieną, o miegodami rūšiuojate šią informaciją, įtvirtinate kai kuriuos prisiminimus ir bandote ją pritaikyti naujame kontekste.“
M.Züstas rekomenduoja mokytis naujų žodžių dieną, o naktį sutelkti dėmesį į tai, kad pakankamai išsimiegotumėte. Tada smegenys padarys tai, ką turi padaryti.
