Kinija, Tailandas, Tunisas, Indija, Lotynų Amerika, Afrika ir kiti egzotika dvelkiantys kraštai keliautojus vilioja it bites prie medaus, tačiau vien lėktuvo bilietų ir pilnų lagaminų traukiant į išsvajotas vietoves nepakanka: siekiant išvengti galimų nemalonių ar net pavojingų kelionės pasekmių, reikia iš anksto pasirūpinti nuosava sveikata – pasiskiepyti nuo lankomoje valstybėje gresiančių ligų.
Priklauso nuo kelionės tikslo
Skiepai, leidžiami tolimus kraštus mėgstantiems keliautojams, yra kelių rūšių: privalomieji, rekomenduojamieji ir siūlomi atsižvelgus į kelionės riziką (keliaujant ilgam laikui arba itin dažnai, taip pat priklausomai nuo kelionės tikslo bei sezono). Visų skiepų kaina vidutiniškai svyruoja nuo 80 iki 400 litų už vakciną.
Lietuvoje šiuo metu galima pasiskiepyti nuo dešimties infekcinių tolimuose kraštuose paplitusių ligų, vos nuo dviejų iš jų – Geltonojo drugio, itin pavojingo keliaujientiems į Saudo Arabiją ir Kongą, bei meningokokinės infekcijos, taip pat keliančios grėsmę Saudo Arabijoje, – skiepytis griežtai privaloma. Maža to, šias valstybes lankantis keliautojas su savimi žūt būt turėtų pasiimti ir specialiai išduodamą tarptautinį skiepų pasą, įrodantį, jog žmogus yra gavęs vakciną nuo grėsmę jo gyvybei keliančių infekcijų. Pastarasis po atlikto skiepo išduodamas Medicinos diagnostikos ir gydymo centre.
Nuo likusių užkrėčiamų virusų, paplitusių Azijoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Indonezijoje, – difterijos, stabligės, poliomielito, hepatito A ir B, vidurių šiltinės, pasiutligės ir japoniško encefalito – pasiskiepyti viso labo patariama keliautojui norint jaustis ramiau arba siūloma kelionei esant neįprastai rizikingai.
Pasiskiepyti keliautojai, vykstantys į tolimus ir egzotiškus kraštus, raginami ne vien dėl pačių sveikatos – skiepijant pacientus taip pat siekiama apsisaugoti nuo naujų virusų ir infekcijų atvežimo į šalį keliautojams grįžtant.
Reikalauja laiko
Anot Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) skiepų kabineto gydytojos Jolantos Dieninienės, tolimą kelionę planuojantis žmogus, ketinantis pasiskiepyti, turėtų atsižvelgti net į kelis kriterijus – tai į regioną, po kurį planuoja keliauti, kelionės trukmę, gyvenimo sąlygas, savo sveikatą, amžių, prieš tai atliktus skiepus. „Tai pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos yra parenkami skiepai, sudaroma individuali skiepų schema. Paprastai užtenka vieno skiepų kurso, kad dažnai keliaujantis asmuo galėtų apsisaugoti nuo ligų ir ilgam įgytų imunitetą konkrečiai infekcijai“, – pasakoja gydytoja.
Medikė pabrėžia, kad skiepais keliautojai turėtų pasirūpinti dar gerokai prieš išvykimą, geriausia – likus 4 – 6 savaitėms iki atostogų. „Imunitetas paprastai įgaunamas po dviejų savaičių, nes antikūnų gamyba vyksta pamažu“, – sako J.Dieninienė ir priduria, jog trumpiausias tolimas keliones mėgstančiam keliauninkui suleisto skiepo galiojimas laikas – net treji metai. „Yra skiepų, kurių vienos vakcinos pakanka visam gyvenimui – tai labai priklauso nuo ligos ir kelionės. Pakartotiniai skiepai skiriami tam, kad organizme būtų palaikomas tam tikras antikūnų kiekis, o imunitetas tam tikrai ligai teisingai susiformuotų“, – sako medikė.
Vis dėlto norintiems pasiskiepyti keliautojams vien pasibelsti į skiepų kabineto duris ir tikėtis gauti vakciną nevalia – idant vakcinacija būtų saugi, visų pirma reikia atidžiai įvertinti keliautojo sveikatą ir fizinę būklę. „Nusprendęs pasiskiepyti žmogus pirmiausiai turi kreiptis į šeimos gydytojus, vaikai – į pediatrus. Specialaus siuntimo ar tyrimų atlikti nereikia, išskyrus atvejus, jei žmogus praeityje yra sunkiai sirgęs kokia nors užkrečiama liga. Tačiau pirmiausia reikėtų konsultuotis su specialistais ir savarankiškai nepriimti sprendimų, susijusių su skiepais“, – tikina J.Dieninienė.
Neįmanoma nuspėti ir galimo vakcinos šalutinio poveikio – nors jį pasiskiepiję žmonės patiria retai, dalis pacientų skundžiasi nemaloniais pojūčiais, patirtais priėmus vakciną. Vis dėlto J.Dieninienė skuba nuraminti keliautojus. „Nepageidaujamos reakcijos į skiepą galimos, tačiau jos nėra pavojingos gyvybei. Dažniausiai tai yra vietinės reakcijos – patinimas, paraudimas, aukštesnė temperatūra. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra nevienoda“, – sako medikė ir įspėja, jog šalutiniam skiepo poveikiui trunkant pernelyg ilgai ar esant kitokiam nei tas, apie kurį įspėta, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Šiuo metu į tolimus kraštus vykstantys keliautojai gali pasiskiepyti net 37 valstybinėse ir privačiose klinikose, esančiose didžiuosiuose šalies miestuose ir miesteliuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Šiauliuose, Kretingoje, Druskininkuose, Mažeikiuose.
