Karinės medicinos ekspertizės komisijoje Kaune Žydrūnas apsilankė lapkričio 13 d. Pakviestas tarnauti vyras buvo tiriamas nuo 8 val. ryto iki 17 val. popiet. Apsilankymas pas kariuomenės medikus jam paliko itin slogų prisiminimą.
Pasijutau gryna šiukšlė, beveik negalėjau pratarti nė žodžio.
„Buvau tikrintis sveikatos dėl tarnybos, tai likau ne tik kad nustebęs, o tiesiog apstulbęs, kokia sistema ir kaip viskas vyksta. Iš pradžių dar nieko: atėjau, užpildžiau anketą, paėmė kraujo, šlapimo mėginius. Smagiausia dalis, kai reikėjo eiti pas kažkokią gydytoją, kuri turėjo peržiūrėti viską ir paskirti tyrimus. Bendravo ji su manimi kaip su š... krūva.
Pasijutau gryna šiukšlė, beveik negalėjau pratarti nė žodžio. Norėjau pasakyti apie savo ligą, kurios nėra ligos istorijoje. Gavau atsakymą: „Ligos istorijoje nėra, gyventi netrukdo, tarnauti gali.“ Ir dar labai daug visokių replikų. Vidury pokalbio įjungiau garso įrašymą mobiliajame“, – teigė garso įrašą, kuriame užfiksuotas šiurkštus gydytojos bendravimas, redakcijai atsiuntęs Žydrūnas.
Nenorėjo girdėti jokių papildymų
Jis teigė norėjęs pasakyti gydytojai apie labai retą savo ligą – Arlekino sindromą. Patiriant fizinį aktyvumą, pusė veido prakaituoja ir tampa raudona, pusė – ne. Taip pat kairės pusės akies vokas nuolat būna pakritęs.
„Norai liko norais. Gydytoja paklausė, iš kur aš sužinojau apie tą ligą. Sakau, internete radau, bendravau su užsieniečiais, turinčiais tokius pat simptomus. Labai reta liga, susijusi su nervais. Pats dar neišsiaiškinau. Komplikacijų nuo tos ligos tikrai yra: nuolatinis galvos skausmas, užkritęs akies vokas. Tai gydytoja man sako: „Ai, tai pats ir diagnozę nusistatei.“ Ir pažymėjo ties visur „tinkamas“.
Beje, mano regėjimas yra labai blogas, aš nuo dvejų metų nešioju akinius, dešinė akis labai labai silpna. Norėjo pripaišyti, kad apsimetinėju. Nuėjau pasidaryti kažkokio akių tyrimo. Po jo, aišku, „tinkamas“, nėra kitos kalbos. Tuomet liko dermatologas. Mano ligos istorijoje, kurią jie patys buvo atsispausdinę, aiškiai buvo parašyta, kad man dermatitas 2015 metais nustatytas. Gydytoja tvirtino, kad istorijoje apie jokį dermatitą nėra. Nežinau, ar tyčia čia ji taip darė, ar ne. Bet po to galiausiai „netyčia pamatė“. Kadangi turiu komplikuotą odą, ačiū Dievui, nukėlė vieneriems metams tarnybą“, – savo patirtį pas medikus nupasakojo Žydrūnas.
Pasak jo, pasiskųsti apie sveikatos sutrikimą neįmanoma. Jeigu ligos istorijoje nėra įrašyta, reiškia nesergi ir viskas gerai.
„Kalbėti irgi su daktare neįmanoma. Pasakai kažką, iškart tildo. Nenormalus elgesys. Jaučiausi kaip kokiais sovietiniais laikais. Senelis pasakojo, kaip tuomet kariuomenėje būdavo. Ir tai žmogiškiau negu dabar. Tai ką bekalbėti, jeigu į kariuomenę paimtų, kaip ten bendrautų žmonės, jeigu gydytojos jau taip bendrauja? Aš tikrai pats mandagiai kalbėjau, galvojau ir su manimi mandagiai bus elgiamasi“, – stebėjosi pašnekovas.
Jei tyli, būsi tinkamas
Pasak Žydrūno, pašauktieji tarnauti iš gydytojos išgirsta klausimą: norite tarnauti ar ne. Jei nenori, tai pasižiūri ligos istoriją ir paskiria tyrimus. Jei nesiskųsi niekuo, tai sveikas ir tinkamas tarnybai.
„Dar vienas įdomus faktas yra tas, kad antspaudo „netinkamas“ gydytoja neturėjo. Tą dieną mūsų buvo apie 10, visi likome pakraupę, niekas neskyrė jokių papildomų tyrimų, štampavo „tinkamas“, „sveikas“ ir viskas. Baisiausia patirtis, kokią esu patyręs gyvenime.
Metų pabaiga, tai momentas, kai šaukia visus ir reikia užpildyti sąrašus. Reikia surinkti tiek šauktinių, kiek būtina. Todėl visus ir štampuoja „tinkamas“ ir „sveikas“.
Matote, metų pabaiga, tai momentas, kai šaukia visus ir reikia užpildyti sąrašus. Reikia surinkti tiek šauktinių, kiek būtina. Todėl visus ir štampuoja „tinkamas“ ir „sveikas“. Manau, gavo pranešimą „iš aukščiau“, kad būtinai reikia imti kuo daugiau, kad pagaliau užpildytų tuos sąrašus. Juk gruodį visus, kurie atitinka reikalavimus, jau išsiunčia į dalinius. Todėl jie čia taip be gailesčio ir nesigilindami į sveikatos būklę ir štampuoja visus.
Kalbėjausi su draugais, jie pasiskundė įvairiais dalykais ir jiems išrašė visus įmanomus tyrimus darytis, kad gal kažkurio nepraeis ir nepaims, o man kodėl čia šitaip? Kodėl man toks nuosprendis yra parašytas, kad aš visur tinkamas?“, – spėjimus išsakė Žydrūnas.
Pasak jo, tokie gydytojai kaip ši neturėtų dirbti įstaigoje.
„Man gaila žmonių. Su manimi buvo daug jaunų, tokių tylesnių vaikinų, kurie tikrai nepasakys žodžio prieš. Tokios gydytojos padaro juos tinkamais, nors mačiau, buvo daug ir su akiniais, ir regėjimas, sakė, labai prastas, bet vis tiek ima. Mano išraše parašyta, kad nustatyta hipermetropija, o tai reiškia toliaregystę. Vyksiu pas gydytojus išsitirti, ar tikrai mano regėjimas atitinka šaukimo reikalavimus. Jeigu paaiškės, kad mano regėjimas neatitinka sveikatos reikalavimų, o parašyta, jog tinku tarnybai, tuomet, manau, neblogas skandalas kiltų“, – pabrėžė pašnekovas.
Kariuomenėje galioja etikos reikalavimai
Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus kpt. Gintauto Ciunio, visiems Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams ir civiliams tarnautojams galioja etikos reikalavimai, tačiau konkretų atvejį komentuoti ir tirti būtų galima tik gavus oficialų asmens skundą.
„Visų tikrinamų asmenų medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatais (KMEN) bei krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtintais Sveikatos būklės įvertinimo principais, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais.
Gydytojai atlieka tiriamųjų medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie tiriamajam diagnozuotas ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamojo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą ir savo išvadą patvirtina asmeniniu gydytojo spaudu.
Gydytojai savo darbo patogumui gali turėti ir kitokių spaudų, kaip pvz.: netinkamas, data, įv. tyrimų santrumpos, tačiau jie nėra privalomi ir jokiuose dokumentuose nereglamentuoti“, – paaiškino Lietuvos kariuomenės atstovas.
Pernai netinkamais buvo pripažinti 33,7 proc. tirtųjų
Gydytojai, anot jo, priimdami išvadas, vadovaujasi aukščiau minimais dokumentais. Visiems tiriamiesiems asmenims taikomi vienodi reikalavimai. Regioninės pakomisės iš Valstybinių ligonių kasų gauna informaciją apie tiriamajam teiktas asmens sveikatos paslaugas penkerių pastarųjų metų laikotarpiu.
Pernai netinkamais buvo pripažinti 33,7 proc. tirtųjų, atidėta tarnyba – 8,6 proc. asmenų.
„Šiuo metu veikia KMEK 4 regioninės pakomisės, kurios reguliariai kiekvieną dieną priima po 20–25 pirminius tiriamuosius asmenis (priklausomai nuo pakomisės užpildymo med. personalu) ir papildomai po 10–15 antrinių tiriamųjų asmenų (tie, kurie grįžta pakartotinai su jau atliktais papildomais tyrimais pagal gydytojų paskyrimus, kai asmenims nustatomi kokie nors sveikatos sutrikimai).
Per metus vidutiniškai regioninėse pakomisėse sveikata patikrinama apie 14 500–15 000 asmenų (2017 m. duomenys). Tinkamumas tarnybai labai skiriasi, priklausomai nuo tarnybos rūšių. Jeigu kalbama apie kandidatus į NPPKT, tai 2017 m. tinkamumas buvo 57,7 proc. Netinkamais buvo pripažinti 33,7 proc. tirtųjų, atidėta tarnyba – 8,6 proc. asmenų“, – statistiką pateikė G.Ciunis.
Jo teigimu, tiriamieji ekspertinį nutarimą gali skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 10 dienų nuo ekspertinio nutarimo kopijos įteikimo asmeniui pasirašytinai. Jeigu kopija neįteikta, – per 30 dienų nuo pranešimo apie ekspertizės rezultatus gavimo.
„Per metus gauname 5–10 apskundimų teismui nuo visų priimtų ekspertinių nutarimų skaičiaus“, – patikino G.Ciunis.
Lapkričio 22 d. Žydrūnas informavo, kad skundą karo medicinos tarnybai išsiuntė.
