Savo sveikatos būklę vertindama iš šiandienos perspektyvos D.Puchova-Ledniovė sako, kad suklusti verčiantys simptomai iš tikrųjų išniro prieš gerą dešimtmetį. Po nakties patindavo veidas, mušė prakaitas, užpuldavo slogi nuotaika. Tačiau tuo metu į šiuos ženklus moteris nekreipė dėmesio.
Net tada, kai ėmė augti galūnės, o batų dydis iš 38 tapo net 41, D.Puchova-Ledniovė nepuolė į paniką – priėmė kaip natūralų reiškinį, juk bėgant metams kūnas keičiasi.
„Kai padidėja svoris, atrodo normalu, kad keičiasi ir galūnės“, – pati sau svarstė moteris.
Vieną dieną ji labai susidomėjo kinų medicina, lankė seminarus ir ėmė įdėmiai klausytis savo kūno.
Kai padidėja svoris, atrodo normalu, kad keičiasi ir galūnės.
„Tada man atsivėrė akys. Supratau, kad tokių ryškių kūno pokyčių tikrai neturėtų būti, – pasakojo D.Puchova-Ledniovė. – Tada ir pradėjau ieškoti priežasties.“
Iš karto suprato, su kuo turi reikalą
Savo kūno požymius kaip raktinius žodžius D.Puchova-Ledniovė suvedė į interneto paieškos sistemą. Vienas iš pateiktų atsakymų buvo akromeganija. Šį ligos vardą moteris išvydo pirmą kartą gyvenime.
Nieko nelaukdama D.Puchova-Ledniovė apsilankė pas šeimos gydytoją ir paprašė siuntimo pas endokrinologą.
„Pasakiau, kad įtariu ligą ir prašau diagnozės patvirtinimo. Man pasisekė, nes su prieštaravimais nesusidūriau. Mano gydytoja tepasakė: „Gal jūs ir teisi, pokyčiai matyti.“ Tačiau iš likimo brolių ne kartą girdėjau, kad jiems yra tekę įtikinėti gydytojus ir palaužti jų skepticizmą: „Iš kur ištraukei?“, – patirtimi dalijosi moteris, prieš pusantrų metų įsteigusi akromegalija sergančiųjų ir jų artimųjų draugiją „Aušvis“. Jos šūkis – „Mūsų nedaug, bet mes esame!“
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Danutė Puchova |
Jei gydytoja poliklinikoje dar abejojo dėl D.Puchovos-Ledniovės diagnozės, tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų gydytojai iš karto suprato, su kuo turi reikalą.
Kad įtarimai būtų patvirtinti, pacientei atlikti specialūs kraujo tyrimai – insulino augimo faktoriaus ir augimo hormono sekrecijos matavimai.
Operacijos atsisakė – ligą suvaldė vaistais
Diagnozavus akromegaliją D.Puchovai-Ledniovei buvo atliktas ir magnetinis rezonansas, kuris parodė makroadenomą. Pacientė atsidūrė neurochirurgų akiratyje, tačiau operacijos atsisakė.
„Pasiskaičiau internete, kad yra vaistų, ir pirmiausia norėjau išbandyti medikamentinį gydymą. Gydytojų konsiliumas priėmė sprendimą mane gydyti vaistais ir stebėti ligos eigą“, – kalbėjo pašnekovė, lygiai kas 28 dienas susileidžianti specialių vaistų.
Šiandien ji džiaugiasi, kad suvaldyti ligą pavyko. „Jaučiuosi labai gerai. Iš esmės pakeičiau gyvenimo būdą, aplinką, mąstymą, meditavau ir dirbau su savimi. Sakoma, kad liga – tai dovana. Bent jau mano atveju ji tikrai išėjo į naudą“, – optimizmo nestokoja D.Puchova-Ledniovė.
Teigiamos energijos moteris turi tiek, kad nori ją dalytis ir su kitais. Prie jos įkurtos asociacijos jau prisijungė 18 narių. Bendruomenė nedidelė, tačiau vieninga, todėl jau pasiekė, kad akromegalijai gydyti reikalingi vaistai būtų tiekiami ne centralizuotai į ligonines, bet būtų įtraukti į kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą ir pasiektų vaistines.
„Dabar juos gauti daug paprasčiau“, – užtikrino D.Puchova-Ledniovė.
Sakoma, kad liga – tai dovana. Bent jau mano atveju ji tikrai išėjo į naudą.
Asociacija jau turi naują tikslą – šviesti ne tik pacientus, bet ir šeimos gydytojus, kad ligos ankstyvosios diagnostikos rodikliai pagerėtų.
Dirbama ir su pačiais pacientais, kurie dėl vizualiai matomų ligos pasekmių neretai pasitraukia į šešėlį. Taip formuojasi socialinė atskirtis.
„Būna, kad pacientus ir alkoholikais išvadina, nes sutinę vaikšto. Be to, nekontroliuojant ligos prasideda judėjimo sutrikimai, nes pakenkiama sąnariams, stuburui. Noriu, kad žmonės matytų, jog jie ne vieni – galime dalytis patirtimi ir vieni kitus paremti morališkai. Džiaugiuosi, kad klinikose padeda specialistai, kurie lankosi mūsų susitikimuose, psichologė netgi sutiktų konsultuoti ir asmeniškai“, – kalbėjo D.Puchova-Ledniovė.
 |
| Skaudantys sąnariai |
Gali lemti hipofizinį gigantizmą
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro direktorius gydytojas endokrinologas prof. Vaidotas Urbanavičius aiškino, kad akromegalija – tai reta endokrininė liga, kuria susergama žmogaus organizme pakitus gaminamo augimo hormono kiekiui arba dėl išsivysčiusios gerybinės hipofizės adenomos. Žmonių, kuriems išsivysto akromegalija, kai kurios posmegeninės liaukos ląstelės, gaminančios augimo hormoną, pradeda dalintis greičiau nei įprasta ir išskiria daugiau augimo hormonų.
„Galvoje, smegenų pamate, yra maža hipofizės liaukutė, kuri reguliuoja daugelio endokrininių liaukų veiklą žmogaus organizme. Ta liaukutė yra vos vieno centimetro diametro, tačiau dydis nesumenkina jos reikšmės“, – portalui 15min.lt aiškino medikas.
Iš esmės visi pasaulio ūgio rekordininkai sirgo akromelagija.
Be minėtos nedidelės endokrininės liaukos negalėtų vykti normali žmogaus medžiagų apykaita, jo augimas, vystymasis ir daugelis kitų organizmo funkcijų, mat ši liauka gamina augimo hormoną.
„Nuo jo koncentracijos priklauso galutinis žmogaus ūgis. Jam turi įtakos ir daugelis kitų faktorių, tačiau augimo hormonas labai svarbus, nes be jo žmogus neaugtų. Jei hormono būtų perdaug – augtų per smarkiai. Vaikams ankstyvame amžiuje padidėjusi augimo hormono produkcija gali sukelti hipofizinį gigantizmą, dažniausiai pasireiškiantį pagreitėjusiu kaulų augimu ir padidėjusiu ūgiu, neadekvačiu vaiko amžiui. Iš esmės visi pasaulio ūgio rekordininkai sirgo akromelagija“, – kalbėjo V.Urbanavičius.
 |
| 123rf nuotr./Kraujas |
Nediagnozuojama metų metus
Mokslinių įrodymų, kad ligos atsiradimą išprovokuotų išoriniai veiksniai ar gyvenimo būdas, nėra. Neaišku ir tai, ar liga gali būti užprogramuota jau žmogaus genuose. Manoma, kad organizme įvyksta savaiminis ląstelės pasikeitimas – spontaniška augimo hormoną gaminančios ląstelės mutacija.
Esant kritinei tokių ląstelių masei, žmogų ima pulti įvairūs sveikatos negalavimai. Tačiau akromelagija yra labai klastinga: jos eiga lėta, kiekvienu atveju individuali, todėl gali būti nediagnozuojama metų metus.
Laikui bėgant augimo hormono perteklius paveikia ir vidaus organus: širdį, kepenis, virškinimo traktą. Gali suintensyvėti kūno plaukų augimas.
„Kartais praeina ir dešimtmetis, kol pavyksta ją atpažinti“, – neslėpė gydytojas endokrinologas.
Akromegalijos požymiai nėra specifiniai – būdingi tik šiai ligai. Simptomai gali būti labai įvairūs: naujai diagnozuotas cukrinis diabetas, aukštas ir sunkiai valdomas kraujo spaudimas, širdies ligos, mieguistumas, galvos skausmas, sąnarių skausmai, greitas nuovargis, pagausėjęs prakaitavimas, sustorėjęs ar pakitęs balsas, neproporcingai atsikišęs apatinis žandikaulis, padidėjęs liežuvis, storosios žarnos polipai ir pan.
„Kaulų ir sąnarių augimas dažniausiai pastebimas kojose, delnuose, pirštuose, kai žiedas pasidaro per mažas. Gali pasikeisti ir batų dydis. Dėl augančio žandikaulio po truputį ima kisti veido bruožai, didėja kaukolės kaulai, tačiau procesas labai lėtas, todėl pokyčius sunku pastebėti ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam žmogui. Į juos dėmesį dažniau atkreipia žmonės, su kuriais retai matomasi. Laikui bėgant augimo hormono perteklius paveikia ir vidaus organus: širdį, kepenis, virškinimo traktą. Gali suintensyvėti kūno plaukų augimas“, – vardijo profesorius.
 |
| Reuters/Scanpix nuotr./Medicina |
Lietuvoje nustatyta apie 150 ligos atvejų
Su ankstyvosios akromegalijos diagnostikos problema susiduriama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Juk nuo įtempto gyvenimo tempo nuovargį jaučiame visi, senstant daugiau prakaituojame, diabetikų galima rasti kone kiekvienoje giminėje, o regos sutrikimai atsiranda vėliau, nes rodo tam tikrą ligos pažengimo laipsnį – didėjanti adenoma pradeda spausti smegenų dangalus.
„Greitai nustatyti ligą sudėtinga net specialistams, nes jie su ja gali susidurti vos du kartus per visus darbo metus. Todėl labai svarbus pačių pacientų indėlis – kartais jie patys atpažįsta simptomus, palyginę juos su tuo, ką randa internete ar populiariojoje spaudoje“, – kalbėjo V.Urbanavičius.
Greitai nustatyti ligą sudėtinga net specialistams, nes jie su ja gali susidurti vos du kartus per visus darbo metus.
Statistika rodo, kad milijonui gyventojų per metus tenka maždaug trys nauji ligos atvejai. Lietuvoje bendras sergančiųjų akromegalika skaičius siekia 150. Dažniausiai liga kerta suaugusiems 35–45 metų žmonėms.
Gydoma operacija, vaistais arba švitinimu
Jei pastebimi naujai atsiradę bent 2–3 iš visų išvardintų požymių kartu su ryškesniais, tik akromegalijai būdingais bruožais, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją endokrinologą ir išsitirti.
Įtarus akromegaliją, atliekami specialūs kraujo tyrimai, tokie kaip insulino augimo faktoriaus ir augimo hormono sekrecijos matavimai. Jei spėjimai pasitvirtina, atliekamas ir galvos magnetinio rezonanso tyrimas hipofizėje, kurio metu nustatimi mikropakitimai.
Akromegalijos gydymo galimybės daugelį metų buvo labai ribotos – taikytas tik chirurginis gydymas. Tačiau operacijos būdavo labai sudėtingos ir traumuojančios. Medikamentinis gydymas dopamino receptoriais nebuvo efektyvus.
„Chirurginis gydymas ir toliau išlieka aktualus, bet pasikeitė operacijų metodikos, pavyzdžiui, pradėtos taikyti mikroskopinės nedidelės apimties operacijos, atliekamos pro nosį“, – atkreipė dėmesį V.Urbanavičius.
Be to, šiuolaikinei medicinai sparčiai žengiant į priekį, sukurti palyginti veiksmingi leidžiamieji vaistai, slopinantys augimo hormono sekreciją. Jie gali būti tokie pat efektyvūs kaip chirurginis gydymas.
„Vaistais liga kontroliuojama, o operacijos metu gali būti ir pilnai išgydoma, jei pavyksta visiškai pašalinti ląsteles. Tačiau dažnai nepasiseka to, nes adenoma būna sunkiai pasiekiama, kyla rizika pažeisti kraujagysles ir t.t. Tokiu atveju po operacijos pacientui paskiriamas ir gydymas vaistais“, – pasakojo Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas.
 |
| „15 minučių“/Juliaus Kalinsko nuotr./Švirkštas |
Kai medikų pastangos neduoda vaisių, ligai gydyti gali būti taikomas ir dar vienas metodas – švitinimas.
„Jis turi šalutinių reakcijų, nes gali nuslopinti gerąsias sveikas ląsteles, kurios irgi svarbios organizmui, nes kontroliuoja kitų hormonų, endokrininių liaukų veiklą. Be to, švitinimui reikalinga speciali įranga, tarkime, gama peilis, kuris naudojamas apšvitinti labai siauru pluošteliu. Tačiau toks įrenginys arčiausiai yra Norvegijoje“, – sakė medikas.
Medikai būna bejėgiai
Negydant akromegalijos gresia įvairios komplikacijos – dažniausiai širdies kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimais. Padidėja širdis, blogėja jos elektrinis laidumas, atsiranda elektrinės širdies veiklos nestabilumas. Tai gali tapti ankstyvos mirties priežastis.
„Adenoma didėja, užspaudžia audinius, kuriuose yra gyvybiškai svarbūs centrai ir pacientui nelabai kuo galima padėti“,– neslėpė gydytojas.
Kontroliuojant ligą galima gyventi pilnavertį gyvenimą. „Operacinis gydymas, jei jis sėkmingas, yra vienkartinis, o medikamentinis – ilgalaikis. Leidžiantis vaistus reikia laikytis tam tikrų taisyklių, save stebėti, periodiškai lankytis pas specialistus, atlikti tyrimus, kurie parodytų, ar liga kontroliuojama tinkamai, ar nereikia vaisto dozės padidinti ar sumažinti“, – aiškino V.Urbanavičius.
