Kaip teigiama aiškinamajame rašte, reorganizavus Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į Nacionalinį vėžio institutą, bus užtikrinta praktikos, mokslo ir studijų vienovė, aukštos kokybės gydymo paslaugų teikimas ir moderniųjų technologijų prieinamumas onkologiniams pacientams bei visų mokslinių tyrimų komponentų, pradedant fundamentaliuoju mokslu ir baigiant klinikiniais tyrimais, integracija tarpusavyje. Tai, anot įstatymo iniciatorių, leis kurti naujus metodus, metodikas ir technologijas, diegiamas klinikoje, užtikrinant aukščiausio lygio pacientų sveikatos apsaugą, besiremiančią naujausiais pasiekimais kovos su vėžinėmis ligomis srityje.
Pagal įstatymą Nacionalinis vėžio institutas spręs sveikatos apsaugai, šalies ūkiui svarbius klausimus, bendradarbiaudamas su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, teiks mokslinę, medicininę, metodinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą onkologijos klausimais, skleis visuomenėje mokslo žinias ir diegs jas į švietimą, koordinuos vėžio kontrolės veiklą ir teiks Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl onkologinės pagalbos tobulinimo, teiks aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos ir užsienio gyventojams.
Teisės akte pažymima, kad pastaruoju metu piktybiniai navikai yra viena iš svarbiausių medicinos problemų Lietuvoje – kiekvienais metais diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, o mirštamumo nuo onkologinių ligų ir sergamumo santykis yra vienas didžiausių Europoje. Pagal Europos mokslo fondo ekspertų prognozes 2020 metais mirštamumas nuo onkologinių ligų bus didesnis negu mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
