Antradienį Seimas eilinį kartą į karščiausias diskusijas įsivėlė dėl to, ar Lietuvoje reikia leisti embrionų šaldymą. Parlamentarai iš Seimo tribūnos dalijosi žiniomis apie naujus nevaisingumo gydymo būdus ir ragino kolegas į gyvybę žiūrėti atsakingiau.
Lenkijoje taikomą naprotechnologijų gydymą reklamavusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė aiškino, kad embriono perkėlimo į gimdą procedūra yra atgyvena. Parlamentaras Arimantas Dumčius ragino leisti šaldyti kiaušialąstes, o ne embrionus.
Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela skatino kolegas liautis vaidinti medikus.
Jis atkreipė dėmesį, kad problemų dėl nevaisingumo turi viena iš septynių porų, o dešimt metų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nepriimanti Lietuva lieka beveik vienintele valstybe Europoje, kur nevaisingumo gydymas nekompensuojamas ir prieinamas tik pasiturinčioms šeimoms.
Prigaminsime labai daug šaldytų našlaičių, – teigė V.Aleknaitė-Abramikienė.
Jis klausė, ar Lietuva tikrai yra taip atsilikusi, kad vis dar nesiryžta taikyti tų gydymo metodų, kurie pasiteisino visame pasaulyje.
Ministras tikino, kad kasmet pasaulyje atliekama 1,5 mln. pagalbinio apvaisinimo procedūrų, po procedūrų kasmet gimsta po 350 tūkst. vaikų.
Tačiau esminio sprendimo antradienį Seimas nepriėmė. Posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas nutraukė projekto svarstymą argumentavęs, kad baigėsi tam skirtas laikas.
Tai reiškia, kad Seimas turės tęsti Pagalbinio apvaisinimo svarstymą artimiausiu metu.
Seimui svarstant įstatymo pataisas prie Seimo būrelis moterų piketavo prašydamos kuo greičiau įteisinti pagalbinį apvaisinimą.
Procedūra – ne tik susituokusiems
Antradienį Seimas vis dėlto spėjo apsvarstyti keletą svarbių įstatymo pataisų. Pirminiame įstatymo projekte buvo nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas bus prieinamas tik susituokusiems asmenims, tačiau Seimo nariai pasiūlė tokią teisę numatyti ir įteisinusioms partnerystę poroms.
Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė tikino, kad leidus embrionus šaldyti stabilių santykių nesukūrusiems asmenims, daug embrionų ateityje gali tekti tiesiog išmesti.
„Leidę tai daryti stabilių santykių nesukūrusiems asmenims prigaminsime labai daug šaldytų našlaičių“, – sakė Seimo narė.
„Galima rėkti, galima nesutikti, galima trypti kojomis, bet aš kviečiu neveidmainiauti ir padaryti taip, kad Lietuvos žmonės galėtų čia turėti vaikų, o ne kaišioti pagalius į ratus“, – už pataisą agitavo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Seimo nariai pataisai pritarė ir į įstatymą buvo įtraukta nuostata, kad pagalbinis apvaisinimas bus prieinamas susituokusioms ir partnerystėje gyvenančioms poroms.
Būdas susilaukti sveikų vaikų?
Taip pat numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo galės imtis ir tos poros, kurios yra vaisingos, tačiau turi didelę riziką susilaukti genetinėmis ligomis sergančių vaikų.
„Gal nevaisingumas yra ne liga, o verslas, todėl ir norima šią nuostatą įteisinti?“ – prieš tokią pataisą klausdamas pasisakė parlamentaras Povilas Urbšys.
Tačiau kiti parlamentarai manė, kad tėvams turi būti sudaryta galimybė susilaukti sveikų vaikų, jei genetinių ligų rizika yra per didelė.
„Tokios procedūros būtinos, nes mes susilauksime labai didelių problemų su kūdikiais, kurie iškart pasmerkti didelėms kančioms“, – argumentavo socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Donoras yra tėvas. Kaip jam pasielgti su donoryste visų 200 savo vaikų atžvilgiu? – klausė J.R.Dagys.
Seimas balsuodamas pritarė, kad poros galės imtis pagalbinio apvaisinimo, jei įprastu būdu pastojant gali kilti per didelė rizika susilaukti sunkiomis genetinėmis ligomis sergančio kūdikio.
Seimas taip pat linksta įteisinti galimybę poroms pasitelkti spermos donorus, nors konservatorius Rimas Jonas Dagys smarkiai abejojo, ar dėl to nekils teisinių kuriozų, mat, pasak jo, Europos Žmogaus teisių teismas yra išaiškinęs, kad spermos donoras yra tėvas ir jam priklauso visos tėvo pareigos.
„Donoras yra tėvas. Kaip jam pasielgti su donoryste visų 200 savo vaikų atžvilgiu? Vaiko teisė žinoti abu savo tėvus taip pat yra prigimtinė“, – aiškino parlamentaras.
Pirmasis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje buvo įregistruotas 2002 metais. Tačiau jo nepavykdavo priimti susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje gali būti apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų.
Nevaisingi tėvai šiuo metu pagalbinio apvaisinimo procedūroms dažniausiai vyksta į užsienį.
