2008 metais buvo priimtas sprendimas pakeisti kai kurių vaistų pridėtinės vertės mokesčio tarifus. Tad nuo 2009 metų sausio 1 d. vaistams, kurie nekompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, vietoj 5 proc. PVM tarifo imtas taikyti 21 procento PVM tarifas, dėl to vaistai pabrango daugiau kaip šeštadaliu.
Žinoma, daug nekompensuojamųjų su receptais parduodamų vaistų nėra pirmojo būtinumo, tačiau tarp jų pateko ir labai brangūs bei inovatyvūs, vaistai.
„Žinoma, daug nekompensuojamųjų su receptais parduodamų vaistų nėra pirmojo būtinumo, tačiau tarp jų pateko ir labai brangūs bei inovatyvūs, vaistai – t. y. nauji, modernių technologijų dėka sukurti vaistai. Sunkiai sergantiems žmonėms neretai jie suteikia vienintelę galimybę gyventi oriai, o kartais – ir išgyventi. Beje, tyrimų, atliktų 52 šalyse, duomenimis net 40–59 proc. gyventojų gyvenimo trukmės pailgėjimas yra siejamas būtent su inovatyvių vaistų vartojimu, deja, Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą ligoniams užima vieną iš paskutinių vietų Europos Sąjungoje“, – sakė įstatymo pakeitimus svarstyti pateikusi Seimo narė Vilija Filipovičienė.
Daugiausiai perka vaistų nuo vėžio
Mokslo tyrimų, atliktų 52 šalyse, duomenimis, 40–59 proc. pailgėjęs gyvenimo laikas yra siejamas su inovatyvių vaistų vartojimu. Deja, pagal tokių vaistų prieinamumą pacientams Lietuva užima vieną iš paskutinių vietų ES.
71 procentas vaistų, kuriuos perka patys ligoniai, yra vaistai nuo vėžio – melanomos, limfomos, taip pat ypač agresyvaus krūtų vėžio.
Didžioji dauguma, – net 71 procentas vaistų, kuriuos perka patys ligoniai, yra vaistai nuo vėžio – melanomos, limfomos, taip pat ypač agresyvaus krūtų vėžio. Tokiu vėžiu dažniausiai serga jaunos, dirbančios, turinčios mažus vaikus, mamos. Žmonės perka ir modernius vaistus AIDS, hemofilijos, geltonosios dėmės degeneracijos ir už juos moka 21 proc. PVM.
„Kitos šalys taip nesielgia. Šalys, kurių piliečiai yra pasiturintys – Austrija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Suomija siekia, kad jų piliečiams gydymas būtų kuo labiau prieinamas ir neapkrauna papildomais mokesčiais prekių, kurias žmonės priversti įsigyti ne dėl to, kad jos jiems patinka, o dėl to, kad negali be jų gyventi. Ten vaistams yra taikomas mažesnis nei standartinis PVM tarifas. Netgi mūsų kaimynai estai bei latviai ir vargingiau gyvenantys rumunai ligonių pinigais nekaišo biudžeto skylių ir vaistams taiko mažesnį nei standartinis PVM tarifą. Airijoje PVM tarifas geriamiems vaistams yra – nulis“, – teigia V. Filipovičienė.
Iš visų ES šalių tik Danijoje ir Vokietijoje ir, žinoma, Lietuvoje vaistai apmokestinti tiek pat, kiek ir kitos prekės.
„Krizė baigėsi, valstybės biudžetas pasiekė prieškrizinį lygį, deja, dauguma žmonių vis dar gyvena sunkiai, jų perkamoji galia neišaugo tiek, kad jie galėtų įpirkti tūkstančius eurų kainuojančius vaistus. Tad ar ne laikas būtų sugrąžinti iki 2008 metų buvusį 5 proc. PVM tarifą bent jau labai brangiems vaistams?“, – klausia Seimo narė.
Nupirktų daugiau vaistų
„Mano artimas žmogus serga ūmine mieloleukemija. Tai itin agresyvi greitai progresuojanti liga. Standartinis gydymas jam, deja, nepadėjo. Todėl gydytojai užsiminė apie galimybę išbandyti nekompensuojamus vaistus. Jų mėnesio kaina – apie 8 000 eurų. Net 1680 eurų šios sumos sudaro 21 proc. PVM. Jei PVM būtų sumažintas iki 5 proc. tuomet reikalingo vaisto kaina mėnesiui sumažėtų 16 proc., t. y. 1 280 eurų. Per maždaug pusę metų sutaupytume naujam vieno mėnesio kursui. Tai būtų didelė parama žmonėms, kurie perka kiekvieną gyvenimo dieną. Turiu pridurti, kad šie vaistai padėjo mano artimam žmogui išgyventi jau 10 mėnesių, nors sergant šia liga likęs gyventi laikas skaičiuojamas ne metais ar mėnesiais, o savaitėmis.“, – sakė advokatė Odeta Turčinskaitė-Šiušienė.
Per maždaug pusę metų sutaupytume naujam vieno mėnesio kursui.
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ remia sunkiai sergančius vaikus.
Jų perkamų nekompensuojamųjų vaistų kaina svyruoja nuo 20 iki 900 eurų. Kiek vaikų prireiks vaistų, neįmanoma prognozuoti, pavyzdžiui, liepą vaistų reikėjo tik vienam, o rugpjūtį – net 7 vaikams. Fondo direktorė Eglė Mėlinauskienė teigia, kad paskutinį pusmetį vidutiniškai vienam vaikui per mėnesį perkama nekompensuojamųjų vaistų už 163 eurus. „Sumažinus PVM nuo 21 proc. iki 5 proc. mes per mėnesį sutaupytume 28 eurus, per metus – 336 eurus ir galėtume nupirkti nekompensuojamų vaistų dar dviem ar net trims vaikams“, – teigė direktorė.
Vaistas 8,5 tūkst. eurų, mokesčiai – 3,5 tūkst. eurų
Onkohematologinių pacientų bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė papasakojo vilnietės Jūratės istoriją, kuriai vienintele viltimi pasveikti tapusį vaistą įsigyti padėjo artimieji.
Už vaistą jie sumokėjo 8,5 tūkst. eurų, vien mokesčiai sudarė 3,5 tūkst. eurų. Po 10 dienų šio vaisto vartojimo ciklo reikšmingai sumažėjo vėžinių ląstelių kiekis kaulų čiulpuose. Šiuo metu Jūratei jau pradėtas ir antras gydymo šiuo vaistu ciklas, po kurio jos laukia kaulų čiulpų transplantacija. Tokių pacientų kaip Jūratė yra ne vienas ir ne du.
Po 10 dienų šio vaisto vartojimo ciklo reikšmingai sumažėjo vėžinių ląstelių kiekis kaulų čiulpuose.
„Valstybė mirtina liga sergančiajam nekompensuoja vaisto, o pacientas turi laukti, nors visi puikiai suprantame, jog onkologinėmis ligomis sergantieji negali laukti. Tad žmogus ryžtasi įsigyti vaistą savo lėšomis ir turi valstybei sumokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį. Tuo tarpu, pati valstybė moka tik 5 proc. pridėtinės vertės mokestį. Valstybė du kartus diskriminuoja žmogų, pirmiausia todėl, jog pacientas negauna jam reikalingo gydymo, o antra, pirkdamas vaistą pats, turi sumokėti didžiulius mokesčius valstybei“, – teigia I. Drėgvienė.
Direktorė teigia pastebėjusi ir dar vieną tendenciją – daugelis vaistų turi kelias indikacijas. Pasitaiko situacijų, kai vienai vaisto indikacijai yra taikomas lengvatinis, o kitai – 21 proc. pridėtinės vertės mokestis, t.y. tam pačiam vaistui yra taikomi skirtingi pridėtinės vertės mokesčiai.
„Mūsų nuomone, tikrai neturėtų būti taikomi dvigubi standartai: arba valstybė pati įsigydama kompensuojamus vaistus turėtų mokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, arba žmonėms, perkantiems vaistą savo lėšoms, turėtų būti taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis“, – įsitikinusi I. Drėgvienė.
5 proc. tarifas būtų taikomas ne visiems
Seimui svarstyti pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas kai kuriems nekomensuojamiesiems receptiniams vaistams pritaikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.
Europoje yra šalių, kuriose nepaisant šios direktyvos nuorodų, vaistai iš viso neapmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu.
Toks PVM tarifas siūlomas pritaikyti Europos Tarybos direktyvoje. Beje, Europoje yra šalių, kuriose nepaisant šios direktyvos nuorodų, vaistai iš viso neapmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu. Taip yra, pavyzdžiui, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje, Švedijoje, 3–4 proc. tarifus turi Ispanija ir Liuksemburgas.
5 proc. tarifas būtų taikomas kol kas ne visiems nekompensuojamiems receptiniams vaistams, o tik tiems, kurių apmokestinamoji vertė yra didesnė kaip 300 eurų.
Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas netektų apie 12 mln. eurų. Tačiau V. Filipovičienė pastebi, jeigu būtų priimtas kelių Seimo narių siūlymas keičiant LR akcizų įstatymą nuo 2016 m. kovo 1 d. minimalų kombinuotą akcizą cigaretėms padidinti ne iki 81, 67 euro už 1000 cigarečių, o iki 85 eurų už 1000 cigarečių. Tuomet valstybės biudžetas pasipildytų 16,2 mln. eurų.