Ilgai ieškota medikė tiesiog miegojo
„Savaitgalis buvo visai ne toks, kokio tikėjausi. Turėjau važiuoti į Rygą susitikti su Dalai Lama, tačiau šeštadienį po pietų teko apsilankyti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje, kitaip tariant, Lazdynų ligoninėje.
Viskas prasidėjo po šešioliktos valandos, kai pravėrėme ligoninės priimamojo duris. Po valandos šiaip ne taip draugei buvo suleisti elementarūs nuskausminamieji. Po to dar dvi valandas sėdėjome koridoriuje, kol apie septintą pagaliau patekome į pirminę apžiūrą. Dar po valandos draugę apžiūrėjo ir neurologas, kuris nusprendė, kad būtina padaryti kompiuterinę tomografiją.
Pasirodo, specialistė, kurios taip laukėme... miega! Supratusi, kad buvo užklupta, ši ėmėsi taktikos „puolimas – geriausia gynyba“ ir pradėjo kelti balsą.
Kadangi nė vienas iš mūsų visiškai nesigaudėme, kur yra reikalingas kabinetas, o draugei vaikščioti buvo labai sunku, neurologas prie mūsų kažkam paskambino ir paprašė, kad ateitų pasitikti. Daugiau nebetrukdydami gydytojo išėjome į koridorių laukti to pasitinkančio asmens... Po pusvalandžio reikalingo kabineto pradėjome ieškoti patys. Ir radome. Jokios įeiti draudžiančios lemputės nedegė, tad, mandagiai pabeldusi į duris, draugė įėjo į vidų.
Likęs koridoriuje staiga išgirdau: „Opa!“ Pasirodo, specialistė, kurios taip laukėme... miega! Supratusi, kad buvo užklupta, ši ėmėsi taktikos „puolimas – geriausia gynyba“ ir pradėjo kelti balsą, esą draugės numeriukas jau pasibaigęs! Tik man įsikišus ji pagaliau nustojo burnoti ir, pati išspausdinusi naują numeriuką, pagaliau atliko savo darbą.
Pas neurologą sugrįžome apie 21 val. ir sužinojome, kad reikia sulaukti kompiuterinės tomografijos aprašymo, kurį daro Kaune (!), tad geriausiu atveju atsakymas bus vidurnaktį, bet tikėtina, kad dar vėliau. Po daugiau nei šešių valandų skubios medicinos pagalbos buvome tokie nusikalę, kad numojome ranka ir išvažiavome namo“, – savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino J.Džiugelis.
Savo kailiu patyrė, ką reiškia laukti šešias valandas
Seimo narys teigė girdėjęs daugybę istorijų apie ligoninės priimamuosius, pats ne kartą ten atsidūręs, bet kaskart pašiurpstantis vis iš naujo. Tiesa, gydytojams jis neturi jokių priekaištų – bent jau dauguma atvejų jie malonūs ir profesionalūs. Juolab, kad jų darbas tikrai ne iš lengvųjų – parlamentaras tikino per tas šešias valandas pamatęs tokių pacientų, kuriems labiau reikėtų policijos daboklės nei medikų pagalbos.
„Tačiau netvarka šioje sistemoje bado akis. Kai patenki į įstaigą, kurioje turi sulaukti skubios medicinos pagalbos, kartoju skubios (!!!), o prasėdi šešias valandas ir išvažiuoji taip ir nesužinojęs tikslios diagnozės, tai yra katastrofa! Nors kovojame su alkoholio vartojimu, bet, prisiekiu Dievu, viskas, ko norėjau grįžęs į namus, tai – gera viskio taurė“, – rėžė jis.
Pasak J.Džiugelio, jis nusprendė prabilti apie tai viešai, nes nori, kad ši metų metus besitęsianti problema pagaliau būtų sprendžiama, todėl ragina sveikatos apsaugos ministrą „imtis veiksmų, priversti dirbti didžiulę Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų armiją, kad pagaliau ledai pajudėtų iš vietos“, nes labiausiai, jo manymu, šioje srityje trūksta geros vadybos.
Apsižodžiavimas „Facebook'e“: ar Seimo narys nori sau atskiro mediko?
Seimo nario žinutės sulaukė tiek pritariančių balsų, kad akivaizdu, jog panašią patirtį šeimoje turi vos ne kiekvienas. Ir ne tik minėtoje ligoninėje.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministro patarėja viešiesiems ryšiams Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, J.Džiugelio profilyje atsakydama į jo žinutę, teigė, kad nereikėtų skubėti teisti gydytojų. Juk natūralu, kad jie pirmiau priims pacientą su rimtomis traumomis ar atviromis žaizdomis.
Deja, SAM neturi galimybės nei prie Seimo narių, nei prie kitų aukštų valstybės pareigūnų „priskirti“ individualių medikų ar sudaryti „žalios šviesos“ koridorių, kas būtų neteisinga kitų žmonių atžvilgiu.
„Deja, SAM neturi galimybės nei prie Seimo narių, nei prie kitų aukštų valstybės pareigūnų „priskirti“ individualių medikų ar sudaryti „žalios šviesos“ koridorių, kas būtų neteisinga kitų žmonių atžvilgiu, nes visi esame lygūs prieš įstatymus, tvarkas ir visi mokame mokesčius, o už tai turime gauti gydymo ir kitas paslaugas. Be to, tokios privilegijos yra senų laikų palikimas, kuris nyksta ir greitai jo Lietuvoje turėtų nebelikti.
Be to, Jūs esate valdančiosios daugumos atstovas, tad bendrus klausimus sprendžiame ir spręsime įprasta darbine tvarka – diskutuodami prie darbo stalo. Patikslinu, kad darbinė tvarka pas mus ir yra prie darbo stalo, o ne kitaip. Tad labai kviečiame teikti pasiūlymus ir prisidėti dėl eilių gydymo įstaigose mažinimo. Taip, ši problema SAM yra žinoma ir sprendžiama. Tai labai sudėtingas kompleksinis klausimas, kuriam reikia nemažai laiko. Nemažai jau padaryta“, – teigė ministerijos atstovė.
Pasak jos, viena svarbiausių naujovių – nuo kitų metų įsigalioja nauja tvarka, kurią numato dar pernai priimtas prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas įstatymas, skirtas eilėms gydymo įstaigose trumpinti. Šiuo metu SAM aktyviai ruošiasi praktiniam šio įstatymo įgyvendinimui
Tačiau šis atsakymas Seimo nario širdies nesuminkštino. „Ačiū už Jūsų demagogiją, bet šiuo atveju aš ir nekalbu apie „žalią šviesą“, kalbu apie SAM resursus, kurie privalo būti nukreipti į šios problemos pašalinimą“, – atrėžė jis.
Gera žinia ta, kad Seimo narys, susidūręs su šia situacija, pasižadėjo šios problemos nepalikti ramybėje.
Eilės dėl pacientų neišprusimo?
SAM Pirminio lygio koordinavimo skyriaus specialistė Viktorija Buzytė sutiko, kad bet kuriam pacientui, nepriklausomai nuo jo statuso ar užimamų pareigų, turi būti užtikrintas ir suteiktas kokybiškas gydymas.
Ačiū už Jūsų demagogiją, bet šiuo atveju aš ir nekalbu apie „žalią šviesą“, kalbu apie SAM resursus, kurie privalo būti nukreipti į šios problemos pašalinimą.
„Iš viešai paskelbto Seimo nario skundo, reikėtų akcentuoti kelis dalykus. Pirmiausia, jeigu iš tiesų buvo taip, kad gydytoja savo darbo metu miegojo, užuot priėmusi pacientus, tokia praktika negali būti toleruojama ir apie tai pirmiausia reikia pranešti gydymo įstaigos administracijai.
Pagal galiojančią tvarką, pacientas, kuris gydymo įstaigoje pastebi ar susiduria su aplaidžiai dirbančiu personalu, pirmiausiai turi kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Pacientas (arba jo atstovas) manydamas, kad pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti raštišką skundą. Gydymo įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo per nustatytą terminą jį išnagrinėti ir pateikti atsakymą“, – teigė specialistė.
Pasak jos, nepatenkintas skundo nagrinėjimu gydymo įstaigoje pacientas (ar jo atstovas) gali kreiptis į kitas valstybės institucijas. Pavyzdžiui, jeigu pacientas abejoja paslaugų kokybe, kreiptis reikėtų į Akreditavimo tarnybą.
„Komentuoti gydymo paslaugų teikimą sudėtinga, nežinant visos situacijos. Svarbu žinoti, kad ligoninių skubiosios pagalbos skyriai pirmiausiai yra skirti tiems žmonėms, kurių gyvybei gresia pavojus, patyrę avarijas, širdies smūgius ar kitas labai sudėtingas traumas. Visais atvejais skubiosios pagalbos gydytojas įvertina pacientų būklę ir sprendžia, kam iš pacientų pagalbą būtina suteikti nedelsiant, o kas gali šiek tiek palaukti.
Deja, Lietuvoje labai dažnai susidaro tokia situacija, kai į skubios pagalbos skyrius atvyksta žmonės, kurie neatitinka skubiosios pagalbos indikacijų, o iš tiesų jiems užtenka šeimos gydytojo teikiamų paslaugų. Tuomet susidaro tokia situacija, kad žmonėms skubiosios pagalbos skyriuje reikia ilgai laukti gydytojo pagalbos, nes pirmenybė visuomet teikiama pacientams, kuriems pagalbos reikia skubiausiai“, – sakė V.Buzytė.
Primena pagalbos teikimo tvarką
Norint išvengti eilių ligoninėse, jos manymu, kiekvienam žmogui labai svarbu žinoti, kur ir kaip gali būti teikiama pagalba. Ji tokia. Pirmiausiai blogai pasijutęs pacientas dėl šeimos gydytojo paslaugų turi kreiptis į polikliniką, prie kurios yra prisirašęs, o jos ne darbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo poliklinika yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo jai nedirbant. Kitaip tariant, nereikia skubėti tiesiai į skubios pagalbos priėmimo skyrių, jeigu trauma nėra pakankamai rimta.
„Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai pacientai dėl paslaugų kreipiasi tik tada, kai jų poliklinika jau nebedirba. Todėl svarbu žinoti, kad kiekviena pirminės pagalbos gydymo įstaiga turi užtikrinti nepertraukiamą pagalbos teikimą ir gydymo įstaigos savo nedarbo metu sudaro sutartis su kitomis gydymo įstaigomis, kurios gali suteikti pagalbą naktį, savaitgaliais ar švenčių dienomis.
Tad kiekvienas žmogus pirmiausia turėtų pasidomėti, savo poliklinikos darbo valandomis, su kokia gydymo įstaiga ji yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo nedarbo metu ir prireikus pagalbos ten kreiptis. O į skubios pagalbos priėmimo skyrių vykti tik kritiniu atveju“, – tikino SAM atstovė.
Ligoninė neigia, kad medikė miegojo
Respublikinės Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninė, komentuodama situaciją, teigė, kad ji aprašyta ne visai tiksliai. Jų teigimu, specialistė kabinete tikrai nemiegojo. Tai patvirtino ir liudininkai. Be to, tai būtų sunkiai įmanoma, kadangi tokiu metu paros metu radiologijos skyrius turi didžiulį darbo krūvį.
Numeriuką dėl techninių nesklandumų iš tiesų teko spausdinti antrą kartą. Dėl šios priežasties pacientė turėjo šiek tiek palaukti, kol ją priims specialistė. Mat tuo metu sistema buvo užlūžusi ir iki tol buvęs numeriukas buvo anuliuotas.
Tuo tarpu ilgėliau palaukti apžiūros moteriai reikėjo todėl, kad jos trauma nebuvo sunki ir pateko į paskutinę kategoriją, kurioje laukiama ilgiausiai, nes pirmenybė teikiamai sunkesnių ligonių apžiūrai. Pagaliau pacientė buvo apžiūrėta ne vieno paciento, o kiekvienos apžiūros savo ruožtu taip pat teko palaukti.
Ilgiausiai tenka laukti tiems, kurių būklė įvertinta kaip lengviausia
Respublikinės Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės medikai kaskart, kai viešai pasipiktinama ilgu skubios pagalbos laukimu, teigia, kad taip yra dėl pačių pacientų bėda, kadangi eilės dirbtinai sudaromos, kai žmonės į ligoninę kreipiasi ne dėl skubios pagalbos.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Asta Jonaitienė 15min yra pasakojusi, kad tendencijos, kai į ligoninę atvykstama neskubios pagalbos, per pastaruosius metus padidėjo.
„Greičiausiai žmonės tiesiog nenori vykti į polikliniką, nes reikia registruotis iš anksto, ilgai laukti, daug žmonių, todėl, norėdami vietoje gauti visą jiems reikalingą pagalbą, atvyksta pas mus su akivaizdžiai neskubios pagalbos simptomais: pavyzdžiui, šiek tiek pakilęs kraujospūdis, kuris, išgėrus tabletę, dažniausiai nukrenta dar belaukiant gydytojo apžiūros.
Kiti atvyksta pasitikrinti dėl traumos, kuri įvyko prieš savaitę. Natūralu, kad jis jau seniai galėjo apsilankyti savo poliklinikoje, tačiau pasirinko ligoninę, kuri traumų atveju skubią pagalbą teikia tik per 24 val. nuo įvykio“, – anksčiau teigė medikė.
Atvykę į Skubiosios pagalbos skyrių pacientai pas gydytoją nukreipiami ne pagal registracijos eiliškumą, o įvertinus patirtos traumos sunkumą ir nukentėjusiojo būklę. Taigi būtinosios pagalbos teikimas yra reglamentuotas teisės aktais. Vertinant paciento būklės sunkumą ir laiką, per kurį reikia pradėti teikti būtinąją pagalbą, ši pagalba yra suskirstyta į keturias kategorijas. Lengviausios kategorijos pacientams tenka laukti ilgiausiai.
Deja, nors ligoninių ir SAM atstovai jau ne vienerius metus kalba tą patį, eilės ligoninių priimamuosiuose nemažėja. Akivaizdu, kad reikia rimtesnių sprendimų, tik panašu, kol kas niekas nežino – kokių.
