Tinklalaidėje „Kalba mamos“ viešėjusi šeimos gydytoja, endobiogenikos specialistė papasakojo apie moters ciklą, hormonus ir moters kūną. Ji paaiškino, kodėl moteris negali jaustis taip pat ir ciklo pradžioje, ir jo pabaigoje, kokie hormonai ir kaip veikia moters kūną, savijautą skirtingose ciklo fazėse.
Gydytoja priminė, kokios yra ciklo fazės ir kodėl kiekviena iš jų – ypatinga. Pokalbio metu Y.Asovskaja paaiškino ir dažną porą užklumpantį klausimą apie lytinį potraukį, kuris po gimdymo, moteriai žindant kūdikį, pradingsta ar stipriai sumažėja.
Gydytoja išsakė nuomonę ir apie hormoną kortizolį, kuris dažnai piešiamas vien neigiamomis spalvomis, tačiau, anot „Kalba mamos“ pašnekovės, iš tiesų nėra vien „blogas hormonas“. Gydytoja pasidalino įdomiais faktais ir apie prolaktiną – „motinos pieno“ hormoną. Savaime aišku, neišvengta ir skydkliaukės temos, nes būtent ji stipriai susijusi su mūsų hormonais.
– Esi ne tik šeimos gydytoja, bet ir endobionikė. Kas yra endobiogenika, kaip ši sritis atsirado tavo gyvenime, – pokalbį pradėjo „Kalba mamos“ kūrėja, žurnalistė Marija Keršanskienė.
– „Endobiogenika“ galbūt skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų išsišifruoja paprastai: endo – vidus, bio – gyvybė, genika – prancūziško žodžio, reiškiančio „mokslą“, šaknis. Iš esmės tai – mokslas apie žmogaus vidų. Platus požiūris į žmogų. Atsirado 1980 m. tik iš lėto keliavo į mūsų gyvenimus. Esmė čia yra hormonai. Kuo daugiau į juos gilinuosi, skaitau, tuo labiau suprantu, kaip viskas su jais susiję. Endobiogenika teigia, kad hormonai valdo mūsų kūną, t.y. visus jame esančius procesus: raidą, virškinimą, odos būkles ir t.t. Mano gyvenime endobiogenika atsirado atsitiktinai. Būdama šeimos medicinos rezidentė pradėjau studijuoti osteopatiją ir taikyti ją savo darbe. Viena klientė, kuriai esu labai dėkinga, papasakojo apie JAV lektorių, pasakojantį apie endobiogiką. Kai paskaičiau jos atsiųstą renginio programą, suprantau, kad čia man.
Šeimos medicina yra labai plati ir holistinė specialybė. O endobiogenika dar labiau praplėtė viską.
Pirma paskaita buvo apie filosofiją. Sveikatos, medicinos filosofiją, pažinimo lygius, iš kur ateina mūsų žinios, kaip mokomės. Apie kūną, kuris yra sistema, audinys. O mūsų organai susiję ir su visatos dėsniais. Mane tas filosofinis momentas labiausiai užkabino. Dabar man endobiogenika leidžia pažinti save ir kitą žmogų per hormonų prizmę, suprasti, kad „aš funkcionuoju va taip, o Marija funkcionuoja kitaip. Todėl aš negaliu lygintis su ja ir bandyti būti kaip Marija.“ Man ši sritis leidžia giliai pažinti save ir žmogų, tai – tam tikra terapiją, vykstanti per fiziologiją.
– Ką svarbiausio galėtum pasakyti apie moters kūną – tai, kaip jis veikia? Kokia būtų žinutė moterims, ypač – mamoms?
– Pirma mintis, kuri ateina, kad mūsų kelias į sveikatą, gerą savijautą prasideda nuo savęs priėmimo. Nuo suvokimo, kaip aš funkcionuoju, kiek turiu resursų, energijos – tai pagrindas. Moterims turi įtakos labai daug veiksnių. Man norėtųsi, kad moterys nuo savęs atsiknistų. Kad suprastų, jog negali jaustis vienodai kiekvieno ciklo metu. [Pas mane] labai dažnai ateina moterys, kurios nori jaustis vienodai pirmoje ir antroje ciklo pusėje. Taip pat tokios, kurios nori numesti svorio, o paklausus, kiek nori sverti, sako, kad „tiek, kiek svėriau būdama 16-os.“
– Moters gyvenimas išsiskiria cikliškumu. Vyrai to nepatiria ir kartais sunkiai supranta. Vis dėlto neretai priimti savo skirtingas savijautas, nulemtas ciklo fazių, sunku ir kai kurioms moterims. Kodėl svarbu pažinti moters ciklo fazes ir išmokti priimti su jomis ateinančius dalykus?
– Dauguma mano klienčių yra moterys. Atėjusios jos užpildo plačią anketą, kurios viena dalis – apie ciklą. Kai paklausi moters, kiek trunka jūsų ciklas, visos atsako tik, kiek trunka kraujavimas. Nes moterys dažniausiai suvokia, kad ciklas yra kraujavimas (mėnesinės – 15min past.). Tačiau iš tikrųjų kraujavimas ir yra pirma ciklo fazė. Pirma mėnesinių diena yra pirma ciklo diena. Tuo metu smarkiai nukrenta lytinių hormonų (estrogeno ir progesterono) lygis, gimdos gleivinė pradeda atsidalinti ir prasideda kraujavimas. Tai užtrunka vidutiniškai 5 dienas. Tuo metu kūnas jaučia poreikį gyti. Įsivaizduokite, kad susižeidėte kitą kūno organą ir dabar jam reikia sugyti. Taip ir su kraujavimu – kūnas prašo poilsio, pasyvesnės veiklos, nes turime mažiau energijos, gali būti prislėgta nuotaika. Ta fazė ir yra apie savęs tausojimą. Aišku, moterys yra skirtingos: vienos kraujuoja gausiai, kitos nelabai. Reikia atsižvelgti į savo savijautą, į tai, kaip būtent aš jaučiuosi.
– Ką galėtumėte papasakoti apie skausmingas menstruacijas? Kas tai lemia? Ar gali skausmams mėnesinių metu turėti įtakos per mažas feritino kiekis organizme?
– Stiprus skausmas mėnesinių metu nėra norma – jį dažniausiai lemia didelis estrogenų aktyvumas, t.y. netinkamas santykis su progesteronu. Dėstydama studentams endobiogeniką per paskaitą apie priešmenstruacinį sindromą (PSM), tam skiriu vieną skaidrę. Vėliau eina dar 6 skaidrės, kuriose nurodyta, kas dar gali turėti įtakos PMS. Stiprus skausmas – tik vienas iš simptomų, kuriuos PMS metu patiria moterys. Kiti būdingi dalykai – krūtų skausmingumas, emocionalumas, liūdesys, irzulys, bėrimai, miego sutrikimai, nerimas, apetito pokyčiai, virškinimo pokyčiai.
Tam įtakos turi labai daug hormonų ir nervų sistemos pokyčiai. Kalbant apie feritiną, man neteko skaityti tyrimų (kad veiktų PMS). Bet taip gali būti, nes tuomet, kai moters organizme sumažėja feritino atsargos, pradeda kilti vyriškų hormonų – androgenų – aktyvumas. Jie skatina geležies pasisavinimą ir kelia hemoglobiną. Tai – kompensacinis mechanizmas. O kaip atsakas į vyriškus hormonus, gali didėti moteriškų hormonų aktyvumas. Tuomet turime smarkų didėjimą visų lytinių hormonų, kas gali sukelti skausmą PMS metu (prasidedant mėnesinėms).
Kai man pacientas pasako kokį nors simptomą, aš iškart pradedu galvoti, koks čia hormonas gali veikti (šypteli Y.Asovskaja – 15min past.)
– Grįžkime prie ciklo. Kas vyksta toliau?
– Antroji ciklo fazė – folikulinė. Tai laikas, kai mūsų kūnas pasirenka folikulą, kuris bręs ir jame subręs kiaušialąstė. Subrendusi ji keliaus į kiaušintakius ir gimdą ir turės galimybę būti apvaisinta. Šioje fazėje padidėja estrogenų kiekis, folikulus stimuliuojančio hormone kiekis taip pat kyla (jis padeda brandinti folikulą), taip pat auga gimdos gleivinė, kurioje vėliau galėtų įsitvirtinti apvaisinta kiaušialąstė ir prasidėtų nėštumas. Dėl augančio estrogenų kiekio ši fazė pasižymi energijos pliūpsniu. Taigi, savaitę-dešimt dienų po mėnesinių (jei moters ciklas normalus – 28-30 d.) moterys gali daugiau dirbti (tiek fiziškai, tiek psichiškai). Artėjant prie ovuliacijos, t.y. trečiojo ciklo etapo, didėja ir libido – išauga lytinis potraukis. Dėl folikulus stimuliuojančio hormono moteris tuo metu labiau traukia ir partnerius (gal per feromonus, galbūt per kažką dar) – taip jau nulemta evoliucijos. Moterys dažnai romantizuoja tą savaitę-dešimt dienų po mėnesinių. Nori visada būti tokios – aktyvios, patrauklios, energingos, produktyvios.
– Vienas klausimas – iš „Kalba mamos“ bendruomenės. Moterys klausia, kad, jeigu žindai, ir nėra tau mėnesinių, bet atrodo, kad PMS tu vis tiek jauti. Ar taip gali būti? Ar tai normalu? Gal galėtumei daugiau papasakoti apie ciklą, kai moteris žindo?
– Gali labai įvairiai – tikrai ne visos žindančios moterys jaučia PMS. Esmė čia ta, kad žindant moters organizme padidėja oksitocinas ir prolaktinas – du moteriški hormonai. Prolaktinas yra ypatingas hormonas, jis labai daug turi įtakos lytiniams hormonams. Žindymo metu jis skatina pieno gamybą ir tekėjimą, tačiau taip pat veikia prieš estrogenus. Jis „draugauja“ su androgenais (vyriškais hormonais). Kitaip tariant, prolaktinas atideda ir neleidžia estrogenams veikti. Visgi, moterys yra skirtingos. Todėl kai kurioms moterims net ir intensyviai žindant ir nesant mėnesinių ciklo metu gali keistis estrogeno kiekis (jis gali imti didėti) ir jos gali jausti PMS ir kitus ciklui būdingus pojūčius, poreikius.
Daug kas priklauso nuo mūsų visos bendros hormonų terpės. Žodžiu, yra labai daug niuansų, kas gali turėti įtakos. Pvz., miegas, nes, kai žindo, moterys dažniausiai mažiau miega.
– Dar vienas hormonas – kortizolis, kuris žinomas kaip „streso“ hormonas. Tačiau ar jis tik „blogas“ hormonas? Kaip jo pokyčiai organizme veikia moterį?
– Mūsų kūnas neturi nė vieno „blogo“ hormono. Taip, kortizolis yra streso hormonas, tačiau pats jis streso nesukelia. Priešingai – jis kyla, kai patiriame stresą. Labai svarbu, kaip mes reaguojame į stresą – mūsų vertinimai labai daug lemia hormonų svyravimus. Mūsų kūnas visada žino, kas mums geriausia, jis visada stengiasi leisti mums išgyventi. Mums gali būti nepatogu ir nemalonu, bet tai signalas, kurį reikia išgirsti ir suprasti, ką kūnas sako.
Kortizolis yra energijos suteikiantis hormonas, jis turi cirkadinius ritmus, todėl visada kyla ryte – kad mes galėtume atsikelti iš lovos ir eiti kažką daryti. Baigiantis dienai jo kiekis mažėja – žmogus turi eiti miegoti. Toks turėtų būti jo veikimo ciklas. Tačiau kortizolis yra vienintelis hormonas, kuris slopina mūsų imuninę sistemą. Visi kiti hormonai skatina imuninį atsaką. Kortizolio pakilimas visada yra mūsų patiriamo streso padidėjimo pasekmė. Vadinasi, kai norisi kaltinti kortizolį, pirmiausia reikėtų pasižiūrėti kitur ir surasti ten priežastį: pažiūrėti į savo gyvenimą, gyvenseną. <...> Jeigu mes turime skalę nuo 0 iki 100 ir šiuo metu patiriamo streso lygis siekia 80, kortizolis taip pat turi pakilti iki 80. Jeigu jis pakyla mažiau, mes galime jausti energijos disbalansą.
– Kalbėdama apie prolaktiną, užsiminei apie lytinius hormonus. Neretai pasitaiko, kad žindanti moteris praranda susidomėjimą lytiniais santykiais. Kodėl taip nutinka?
– Lytinis potraukis yra labai sudėtingas procesas, kurį lemia ne tik hormonai. Bet, pavyzdžiui, estrogenų aktyvumas, kol žindoma, yra mažesnis. Dėl to gali būti sausesnė makšties gleivinė. Tai irgi gali lemti nenorą mylėtis. Gali būti kiek aktyvesnis progesteronas – tuomet moteris jaučiasi ramesnė, susitelkusi į save. Gali būti banali priežastis – neišsimiegojimas, energijos trūkumas. Čia jau veikia kortizolis, kuris bendrai slopina lytinius hormonus, neleidžia jiems veikti. Taigi, gali būti tikrai daug niuansų, kiekvienu atveju reikia panagrinėti ir išsiaiškinti, kur tas pagrindas, kas lėmė sumažėjusį libido.
Visą pokalbį, kuriame aptariamos ir likusios moters ciklo fazės, taip pat kitų hormonų įtaka organizmui, su šeimos gydytoja ir endobiogenikos specialiste Y.Asovskaja rasite čia.
-
Psichologė S.Valevičienė papasakojo, kaip pasikeičia santykiai šeimoje, gimus kūdikiui
-
Kolumbijoje ir Lietuvoje gimdžiusi Austėja palygino paslaugas: sprendimą, ar skatinti gimdymą, nulemia draudimas
-
„Vyrams irgi skauda“: psichologė – apie jausmus, užplūstančius nevaisingas ir persileidimą patyrusias poras
