Nuovargis – įvairių ligų simptomas
O.Vasiliauskienės teigimu, nors nuovargis yra vienas iš dažniausių įvairių ūmių ir lėtinių susirgimų bei psichologinių sutrikimų simptomas, dažnai jis pasireiškia kaip netinkamo gyvenimo būdo pasekmė.
„Nuovargio simptomas yra pakankamai subjektyvus, tačiau jį patiriantys žmonės dažniausiai skundžiasi galvos skausmu ar svaigimu, skausmais kūne, raumenų silpnumu, apetito pokyčiais, sulėtėjusiu problemų sprendimu, atminties, koncentracijos sutrikimais, pakitusia nuotaika, apatija, sumažėjusia motyvacija, beviltiškumu“, – apibrėžė šeimos gydytoja.
Medikė nurodė, jog ignoruoti nuovargio – jokiu būdu negalima: „Nuolatinis nuovargis gali būti ne tik esamų ligų požymis. Organizmui nuovargis yra tikras stresorius, galintis provokuoti ir naujų ligų simptomus, psichosocialines problemas, bloginti gyvenimo kokybę apskritai“.
Kada nuovargis signalizuoja ligas
Anot O.Vasiliauskienės, natūralu jausti nuovargį darbo dienos pabaigoje, vėlyvu metu ar po intensyvesnės fizinės, protinės veiklos.
Tačiau, anot gydytojos, jei žmogus jaučia energijos ir aktyvumo stoką, kuri nepraeina po visaverčio poilsio ir miego bei trunka kelias savaites ar ilgiau, galima įtarti rimtesnes sveikatos problemas.
„Tai gali būti širdies ir kraujagyslių sutrikimai (pvz., širdies nepakankamumas), onkologinės, hematologinės (pvz., anemija), lėtinės plaučių ligos, endokrininiai metaboliniai sutrikimai (pvz., skydliaukės veiklos sutrikimas, cukrinis diabetas, elektrolitų disbalansas), virškinimo sistemos ligos (pvz., lėtinės kepenų, žarnyno ligos), reumatologiniai susirgimai (pvz., reumatinė polimialgija, fibromialgijos), psichikos problemos (pvz., depresija, nerimas, miego sutrikimai) ir daug kitų“, – nurodė medikė.
O.Vasiliauskienės teigimu, jei jaučiamas progresuojantis nuovargis net ir pakankamai ilsintis; jei nuovargis trukdo kasdienei įprastai veiklai; jei per trumpą laiką dėl nuovargio pasikeičia kūno svoris, tuštinimosi įpročiai, plaukuotumas, atsiranda troškulys ar kiti nauji, neįprasti simptomai – būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis įvertintų sveikatos būklę ir atliktų reikalingus tyrimus.
Kai bandome apimti daugiau, nei galime, organizmas anksčiau ar vėliau tai primena ir savo ruožtu atsiima.
Koks gyvenimo būdas sukelia nuovargį
Kita vertus, kaip sakė medikė, nereikėtų pamiršti, kad nuovargį ir silpnumą dažniau patiria žmonės, turintys antsvorį ar nutukimą, nėščiosios ir maitinančios moterys, žmonės, vartojantys tam tikrus slopinančius vaistus (raminamuosius, antidepresantus, miorelaksantus, antihistamininius, stiprius analgetikus), piktnaudžiaujantys psichoaktyviosiomis medžiagomis, nesilaikantys darbo ir poilsio režimo, nesirūpinantys miego higiena, sveika mityba bei optimaliu fiziniu aktyvumu.
Anot jos, nuovargį šiuolaikiniam žmogui neretai sukelia ir pastovus naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais, gausus informacijos srautas.
Tad, patiriant nuovargį, O.Vasiliauskienė pataria įsivertinti, kiek valandų per dieną praleidžiame virtualiame pasaulyje ar prie išmaniųjų įrenginių.
Nuovargį šiuolaikiniam žmogui neretai sukelia ir pastovus naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais, gausus informacijos srautas.
„Neseniai vienas pacientas man skundžiasi: „Vis skauda galvą.“ Pastebėjau, kad jis ir prieš mane sėdi įprastoje jam netaisyklingoje padėtyje, o laukiamajame ir kabinete rankose laiko išmanųjį telefoną. Be to, paaiškėjo, kad jis visą darbo dieną praleidžia prie kompiuterio, o grįžęs namo – vėl prie ekranų. Natūralu, kad dėl to organizmas patiria pastovią įtampą ir stresą, o tai sukelia sveikatos problemas“, – pateikė pavyzdį medikė.
„Visko į vieną dieną nesutalpinsime“
Pasak O.Vasiliauskienės, taip pat dažna nuovargio priežastis yra ta, kad žmogus per dieną nori nuveikti daugiau, nei leidžia jo organizmas.
„Dabar mūsų gyvenimas labai greitas ir dažnas norime atlikti viską tobulai. Miegame po keturias penkias valandas, darbe siekiame maksimalių rezultatų, namuose rūpinamės artimaisiais ir vaikais, aktyviai leidžiame laisvalaikį ir dar papildomai užsirašome į sporto klubą ar laikomės dietos.
Nepamirškime, kad visko į vieną dieną nesutalpinsime, visų darbų nepadarysime, visko nesuspėsime. O kai bandome apimti daugiau, nei galime, organizmas anksčiau ar vėliau tai primena ir savo ruožtu atsiima“, – aiškino šeimos gydytoja.
Medikė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą, ypač pastebimą tarp jaunų žmonių. Tai – psichologinių problemų ir psichikos nuovargio slopinimas intensyvia fizine veikla.
„Pavyzdžiui, nemažai žmonių kiekvieną dieną ryte ar po darbo bėgioja po dešimt ar daugiau kilometrų, siekdami psichologiškai atsipalaiduoti.
Bet, nereikėtų pamiršti, jog malšindami savo psichologinį nuovargį, didiname fizinį, o tai neigiamai atsiliepia produktyvumui ir sveikatai apskritai. Jei sportuojame kaip profesionalai, turime ir gyventi kaip jie, o ne dar papildomai dirbti aštuonias valandas“, – komentavo gydytoja.
Nepašalinus stresoriaus, sveikas gyvenimo būdas nepadės
O.Vasiliauskienė toliau sakė, jog intensyviai gyvenantys žmonės neretai pradeda laikytis sveikos mitybos, užsiimti fiziniu aktyvumu, vartoti įvairiausius papildus, tačiau jų būklė vis tiek negerėja, nuovargis išlieka, kadangi to priežastys slypi visai kitur.
„Tokie pacientai, kurie per dieną bando padaryti daugiau, nei leidžia jų organizmas, dažnai dėl nuovargio ir su juo susijusių problemų lankosi pas įvairiausius specialistus, reikalauja išsamesnių konsultacijų, atlieka daugybę tyrimų, bet jokios diagnozės dažniausiai nepasitvirtina. O kai jų paklausi, ar bando daugiau ilsėtis ir spręsti psichologines problemas, dažniausiai sulauki atsakymo: „Ne.“
Kartą vienas pacientas kreipėsi dėl paūmėjusių nuovargio ir kitų simptomų, kuriuos susiejo su pablogėjusia padėtimi darbe. Jam priminiau, kad prieš metus turėjo identiškų nusiskundimų. Paklaustas, kodėl nekeičia darbo, jei dėl darbo sąlygų kenčia sveikata, pacientas susimąstė. Po kurio laiko jis pakeitė darbą – paciento būklė pagerėjo, simptomai išnyko“, – komentavo medikė.
Ji paaiškino, jog nepašalinus stresoriaus, vargu ar padės „sveikatinimosi“ priemonės, naudojamos siekiant kompensuoti patiriamą psichologinį ar fizinį krūvį.
Apie nuovargio prevenciją
Apibendrindama O.Vasiliauskienė pridūrė, jog siekiant išvengti nuovargio, svarbu visavertiškai miegoti, sveikai maitintis, pakankamai (bet ne per daug) sportuoti, rūpintis tarpasmeniniais santykiais ir laisvalaikio veikla, vengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
Be to, svarbu neperkrauti dienotvarkės, dienos eigoje vis keisti veiklas (pvz., padirbus prie kompiuterio – pasimankštinti, pasivaikščioti) bei riboti laiką, praleidžiamą prie informacinių technologijų.
Šeimos gydytoja šaltuoju metų laiku taip pat rekomenduoja papildomai vartoti vitamino D, kadangi gyvename mažai saulėtų dienų turinčioje zonoje.
