Tuo metu gydytoja pabrėžia, kad profilaktinė patikra yra vienas iš būdų, padedančių užtikrinti gerą savijautą ir identifikuoti dar neprogresavusius sveikatos pakitimus, pavojingas ligas aptikti ankstyvoje stadijoje.
Sveikos gyvensenos būdo pokyčio projekto „Gyventi sveikai – gera“ mentorė D. Ilgūnienė interviu papasakojo, koks yra šeimos gydytojo vaidmuo, ką gali išduoti bendrasis kraujo tyrimas ir kokius tyrimus derėtų atlikti skirtingo amžiaus pacientams.
– Gydytoja, papasakokite, kaip pacientai vertina profilaktinius sveikatos patikrinimus? Ar tai jiems tik „varnelė“, kurios reikia darbo ar ugdymo įstaigai, ar rimta priemonė rūpintis savo sveikata?
– Deja, didžioji dalis žmonių į profilaktinius tyrimus žiūri kaip į „varnelę“, kurią reikia užsidėti. Dalis žmonių, netgi pasiūlius atlikti papildomą jam pagal amžių priklausantį tyrimą, nesutinka to padaryti. Dažnai motyvuojama tuo, kad neturi laiko, arba, kad jaučiasi gerai ir nemato prasmės atlikinėti profilaktinių tyrimų. Tačiau paskutiniu metu atsiranda vis daugiau žmonių, kurie yra patys suinteresuoti savo sveikata, ateina pasitikrinti ir profilaktiškai, neturėdami jokių nusiskundimų.
– Kodėl jie būtini? Kokią jų svarbą matote jūs kaip šeimos gydytoja?
– Atlikdami profilaktinius sveikatos patikrinimus, galime įvertinti visų žmogaus organizmo sistemų veiklą, anksti diagnozuoti tokias ligas kaip cukrinis diabetas, įtarti onkologinius susirgimus, kraujo ligas, inkstų ligas, širdies-kraujagyslių ligas. Anksti nustačius diagnozę, neretai galime visiškai išgydyti nemažai susirgimų, tai yra itin aktualu kalbant apie onkologinius susirgimus. Onkologinių ligų gydymas šiuo metu yra pažengęs, todėl diagnozavus vėžį pirmose stadijose, galima pasveikti.
– Ar tiesa, kad kartais žmonės pas jus ateina, tik norėdami siuntimo pas kitus specialistus, nes jau patys diagnozavo sau ligą? Ar yra galimybių jums sukurti artimą ryšį su pacientu, žinoti jo sveikatos būklę, eigą ir juo rūpintis nuosekliai, o ne tik kai kyla „gaisras“, pašlyja sveikata?
– Kiekvienas šeimos gydytojas susiduria su įvairiais pacientais ir skirtingais jų požiūriais į savo sveikatą bei gydytojus. Neretai pacientai diagnozuoja sau ligą arba tam tikrą sutrikimą, panaršę internete, tačiau ne visada rasta internete diagnozė būna teisinga.
Šeimos gydytojo vaidmuo yra suteikti informaciją pacientui apie sveikatos stiprinimą, jos išsaugojimą, ligų profilaktiką, diagnozuoti ir gydyti įvairias ligas ir susirgimus, įtarti retas ligas, reikalui esant, siųsti konsultacijai pas gydytoją-specialistą, sekti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų būklę, atlikti profilaktinius tikrinimus.
Šeimos gydytojui yra svarbus visapusiškas požiūris į pacientą, o neretai ir į jo visą šeimą.
Jeigu žmogus reguliariai lankosi pas šeimos gydytoją, atlieka paskirtus tyrimus, laikosi nurodyto gydymo režimo, tokiu atveju šeimos gydytojas gali nuosekliai rūpintis savo pacientu.
– Ar galima išskirti, kokius tyrimus būtina pasidaryti pagal amžiaus grupes?
– Lietuvoje yra vykdomos kelios prevencinės programos. Pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio gali 25–59 metų amžiaus moterys kartą per 3 metus. Širdies-kraujagyslių ligų prevencinė programa priklauso vyrams nuo 40 iki 54 metų amžiaus ir moterims – nuo 50 iki 64 metų amžiaus kartą per metus. Dėl prostatos vėžio gali pasitikrinti vyrai nuo 50 iki 69 metų, o jeigu šia liga sirgo tėvas arba broliai – nuo 45 metų. Dėl storosios žarnos vėžio kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų amžiaus. Dėl krūties vėžio kartą per 2 metus gali pasitikrinti 50–69 metų amžiaus moterys. Pasinaudoti šiomis prevencinėmis programomis pacientai gali nemokamai, reikia tik kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Taip pat kartą per metus arba kartą kas 2 metus – priklausomai nuo amžiaus – priklauso atlikti profilaktinius kraujo ir šlapimo tyrimus, elektrokardiogramą. Jeigu turite vienokių ar kitokių negalavimų, sergate tam tikromis lėtinėmis ligomis, šeimos gydytojas jums paskirs ir papildomų, detalesnių tyrimų.
– Dalis pacientų viliasi, kad daug atsakymų gali pateikti kraujo tyrimas. Populiarėja įvairiausi vitaminų, mineralų kiekių kraujyje tyrimai. Ar jais galima kliautis, vertinant savo sveikatą?
– Kiekvienas kraujo tyrimas turi būti skiriamas tikslingai, atsižvelgiant į žmogaus nusiskundimus ir į tai, ko mes ieškome. Bendrasis kraujo tyrimas – tai pirminis tyrimas, kuris atspindi bendrą žmogaus sveikatos būklę. Jis padeda nustatyti daug skirtingų organizmo sutrikimų, įtarti kraujo ligas, įvertinti uždegiminį procesą, krešėjimo sutrikimus, diagnozuoti mažakraujystę. Gydytojas, matydamas pakitimus bendrajame kraujo tyrime, neretai skiria papildomus biocheminius kraujo tyrimus, kurie padeda tiksliau nustatyti ligą.
Turiu nuliūdinti nemažai žmonių, tačiau visų mineralų ir vitaminų išsitirti neįmanoma. Jeigu žmogaus mityba yra racionali, jis neserga jokiomis lėtinėmis ligomis, nevartoja jokių vaistų, jaučiasi gerai, tirtis visus įmanomus vitaminus ir mineralus yra netikslinga.
Dėkojame už pokalbį.
Daugiau informacijos apie tai, kaip gyventi sveikiau, rasite socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Sveikai gyventi – gera“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“.
