Sirgdami neapkraukite kūno „papildomais darbais“
Didžiausia klaida, pasak gydytojos, yra neleisti sau sirgti ir galvoti, kad „tai tik sloga, gerklės skausmas ar kosulys“. Todėl, nepaisydamas ligos simptomų, žmogus toliau tęsia darbus, vyksta į komandiruotę, eina į susitikimus su draugais ar į sporto klubą – t.y. elgiasi taip, tarsi nieko neatsitiko.
„Kai mūsų kūnas suserga, jam reikia rasti jėgų ir resursų pasveikti. Todėl neapkraukime jo tuo metu ir papildomais darbais. Taip pat negalima elgtis neatsakingai bei vartoti „iš anksčiau likusių antibiotikų“, nes dažnas galvoja – jei aną kartą labai padėjo, tai dvi tabletes išgėrus ir šįkart bus geriau. Arba kai kurie mąsto: „Draugė davė tablečių nuo slogos – jai labai tiko, tai ir aš išgersiu.“
Kiekvienas mūsų turime skirtingą organizmo reakciją, kartais – ir gretutines ligas ar tiesiog skirtingas „silpnąsias vietas“. Vieni peršalę visada įsikosti, o kitiems peršalimas gali komplikuotis sinusitu. Tad būkime atsakingesni“, – patarė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja D.Berškienė.
Nepamirškite vitaminų ir poilsio
Ilgai sirgdamas peršalimo ar kitomis virusinėmis arba bakterinėmis ligomis net ir pasveikęs dažnas jaučiasi netekęs energijos, ūpo dirbti, dingęs apetitas. Norint padėti greičiau organizmui atgauti jėgas, anot gydytojos, labai svarbu atsižvelgti į tai, koks buvo ligos sukėlėjas, ir, apskritai, kokie yra žmogaus organizmo resursai.
„Yra virusų, kurie dažniau palieka poinfekcinį nuovargį, pavyzdžiui, gripo, COVID-19, Epštein-Baro, citomegalo, o užklupus kitiems virusams (rinovirusai, RSV), persirgimas gali būti šiek tiek lengvesnis“, – teigė specialistė.
Peršalimo ligų sezono metu gydytoja rekomenduoja vartoti vitamino C, vitamino D3, cinko papildus, gerti daugiau nei įprastai šiltų skysčių, daugiau ilsėtis ir ilgiau miegoti, mat per miegą išsiskyręs melatoninas turi uždegimą malšinantį poveikį.
Venkite sunkiai virškinamo maisto
Visavertė ir įvairi mityba reikalinga ne tik sergant ar sveikstant, bet ir kasdienybėje. Šeimos gydytojos D.Berškienės teigimu, jeigu visų reikiamų organizmui medžiagų gautume su maistu, įvairių maisto papildų vartoti nereikėtų.
Peršalimo metu, esant slogai, kosuliui ar gerklės skausmui, rekomenduojama vengti pieno produktų, kurie apsunkina gleivių pasišalinimą. Taip pat rekomenduojamas lengviau virškinamas maistas. Cepelinai ir mėsos kepsniai, anot gydytojos, tikrai ne geriausias pasirinkimas sergant.
Po antibiotikų vartojimo – „gerosios bakterijos“
Antibiotikų vartojimas, kaip teigė šeimos gydytoja, įprastai neapsunkina paties organizmo atsistatymo – jie dažniau skiriami esant sudėtingesniems atvejams: pavyzdžiui, jei komplikavosi virusinis uždegimas, todėl ir atsistatymas po ligos užtrunka.
Tačiau, jeigu tenka vartoti plataus spektro antibiotikus, tuomet nukenčia ir žarnyno mikroflora, dažnai atsiranda pilvo pūtimas ar sutrikęs tuštinimasis.
„Jeigu po antibiotikų vartojimo žmogus jaučia virškinimo trakto disfunkciją, žarnyno mikroflorai atstatyti rekomenduojama vartoti probiotikus arba taip vadinamas „gerąsias bakterijas“, o kartais – ir prebiotikus, t.y. „gerųjų bakterijų maistą“ – produktus, turtingus frukto ir oligosacharidų, inulino, pektino bei kitomis netirpiomis skaidulomis“, – paaiškino gydytoja D.Berškienė.
Jeigu antibiotikų vartojimo metu nevargina ryškūs virškinamojo trakto sutrikimai, probiotikus geriau vartoti baigus gydymą – tada didesnė tikimybė jiems „išgyventi“ storajame žarnyne.
Patarimai, kaip stiprinti organizmą
Kiekvienas iš mūsų turime vertinti savo savijautą ir pagal simptomus galime pasirinkti maisto papildus. Tačiau rekomenduojama geriau apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris, atlikęs išsamius tyrimus ir įvertinęs sveikatos būklę, suteiks kvalifikuotus patarimus dėl papildomų medžiagų vartojimo.
Kalbant apie intraveninius „vitaminų kokteilius“, kuriuos ne vienas pastaruoju metu yra pamėgęs, vos pasijutęs prastai ar netekęs energijos, gydytoja D.Berškienė patikino, jog intraveninės injekcijos užtikrina greitą suleistos medžiagos patekimą į kraują aplenkiant virškinamąjį traktą, todėl efektas būna greitesnis.
Kiekvienas iš mūsų turime vertinti savo savijautą ir pagal simptomus galime pasirinkti maisto papildus.
Tačiau vitaminų naudojimas, kai yra jų trūkumas, anot jos, turėtų būti ilgalaikis (bent 1–2 mėnesiai), todėl lašinės infuzijos problemos neišsprendžia, tačiau kartais yra gera pradžia.
Kaip greitai po ligos galima aktyvesnė fizinė veikla ar sportas? Tai, pasak gydytojos, priklauso nuo buvusio susirgimo sunkumo ir savijautos po ligos. Paprastai rekomenduojama į aktyvų sportą grįžti po 1–2 savaičių. Tačiau jeigu žmogus sunkiai sirgo ar teko gulėti ligoninėje, kartais tenka įprastą sportą atidėti ir mėnesiui.
Vis dėlto pasivaikščiojimas gryname ore, tempimo pratimai galimi susinormalizavus kūno temperatūrai ir baigus gerti antibiotikus.
Pagrindiniai gydytojos patarimai esant peršalimo ligų sezonui:
- geras ir kokybiškas miegas,
- sveiki pusryčiai,
- pakankamas skysčių kiekis per dieną,
- kasdienis judėjimas,
- skiepai,
- gera nuotaika.
