Užuot gydę, sprendžia socialinę problemą
Pamokų lankomumas, dar prieš įvedant naująją tvarką kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, yra labai didelė problema. Anot jo, vien praėjusių metų kovą jau buvo skaičiuojama per 17 mln. mokinių praleistų pamokų, o nepateisintų iš jų – 20 proc. Remdamasis mokslininkų tyrimais, R.Skaudžius tikino, kad pamokų praleidimas turi aiškią įtaką mokinių rezultatams, būtent todėl imtasi priemonių.
Taigi nuo rugsėjo mėnesio nustatyta naujoji mokinių pamokų nelankymo pateisinimo tvarka – kai tėvai patys dėl vaiko ligos gali pateisinti penkias darbo dienas per mėnesį. Jeigu nedalyvaujama ugdymo procese ilgiau, tuomet reikia kreiptis į gydytoją.
Jau prieš priimant naują tvarką jos kritikai įspėjo, kad ji gali reikšmingai apkrauti sveikatos sistemą, bet iniciatoriai tai neigė. Vis dėlto, ypač įsibėgėjant šaltajam ligų sezonui šeimos gydytojai prisipažįsta ypač vargantys su pamokų nelankymo teisinimu. Medikai jaučiasi apkrauti spręsti socialinę problemą, užuot gydę rimtus pacientus, kurių laikus užima „pamokų nelankymo teisinimas“.
„Švietimo ministerija nutarė, kad nelanko, tad priverskim tėvus atnešti pateisinimą, jog vaikai nelanko dėl ligos. Net kartais tada, kai nelanko visai ne dėl ligos. Tai visa visuomenė tapo įkaitais, ypač tikrieji, rimtieji pacientai. Per pateisinimus dėl nelankymo, kas yra nedidelio procento problema, vadinčiau, socialiniai ypatingesnių šeimų, ir mokykla galėtų iki galo tai išsispręsti mokyklos gerovės komisijoje, užimami laikai.
Vienareikšmiškai šeimos gydytojų yra tokia nuomonė, kad mes tiesiog sprendžiame socialinę problemą“, – apie šeimos specialistų apkrovą kalbėjo Lietuvos šeimos gydytojų profsąjungos atstovė Jurga Dūdienė.
Šeimos gydytoja pabrėžė, kad blogiausia to dalis – užimami planinių ir ekstrinių vizitų laikai: „Ir per tokį, dažnai, nuotolinio vizito pokalbį su tėvais yra tik atliekamas banalus įrašas į e.sveikatą, kad, mamos/tėčio žodžiais, vaikas kelias dienas slogavo, o dabar jaučiasi gerai. Kontaktinei apžiūrai neatvyko, tyrimai ir gydymas neskirti. Tuo tarpu kitiems pacientams rūpimais sveikatos klausimais tenka registruotis į vizitus keliomis dienomis vėliau nei galėtų gauti vizitą.“
Gydytoja palygino 2023 ir 2019 metų, atmetus pandeminius metus, sergamumą: „Vaikas paserga, tėvai pateisina ir mokinys išeina į mokyklą. Ar jis serga, ar simuliuoja – jau kitas klausimas. Pirma, mokykloms labai gerai žinomos tos šeimos, kurių vaikai nelanko piktybiškai ar simuliuoja. Tai turi būti tikrai pirmiausia sprendžiama vaiko gerovės komisijoje mokykloje.
Vienareikšmiškai šeimos gydytojų yra tokia nuomonė, kad mes tiesiog sprendžiame socialinę problemą
Jeigu kyla piktybinių atvejų, galbūt tada sakyti, keliaukite į gydymo įstaigą ir tegu medikai įvertina vaiko sveikatą, tačiau ne su kiekviena sloga. Mes jau nuo rugsėjo vėl pradėjome edukuoti tėvelius, kad jūs juk galite penkias pateisinti, viskas gerai, nes jie buvo pradėję net nuo pačios pirmos skambinti.“
J.Dūdienė atkreipė dėmesį, kad taip tėvai daro ir dėl to, ypač mėnesio pradžioje, nes nežino, kiek vaikas sirgs, o jei mėnesio pabaigoje dar sykį, o jei reikės kur išvažiuoti? Taigi itin dažnai, anot jos, dabar skambinama nuo pirmosios ligos dienos.
Šeimos gydytoja nuogąstavo, kad esamos tvarkos didžiausi įkaitai – rimti pacientai, kurie negali patekti pas medikus dėl minėtų perteklinių pateisinimų. Beje, J.Dūdienė atkreipė dėmesį, kad duomenys, kuriai džiaugdamiesi rezultatais operuoja ŠMSM atstovai ne visiškai sutampo su ligonių kasų skaičiais.
Vertina progresą, lankomumas gerėja
ŠMSM komunikacija atsiųstame komentare 15min tikina, kad griežtesnė tvarka neabejotinai pasiteisino: „Jau pirmųjų šių mokslo metų mėnesių duomenys parodė, kad mokinių pamokų lankomumas gerėja. Rugsėjo mėnesio lankomumo duomenimis, gautais iš Valstybinės duomenų agentūros, mokyklos lankomumas pagerėjo 23 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu.
Spalį mokyklos lankomumas pagerėjo 14 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu. Pirmųjų mokslo metų tendencija ta, kad bendras praleistų pamokų skaičius mažėjo. Labiausiai sumažėjo praleistų pamokų skaičius, pateisintų tėvų dėl ligos ir dėl kitų atvejų.“
Lapkritį, pirminiais duomenimis, net 58 proc. padidėjo infekcinių ligų diagnozių palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tačiau lankomumas vis tiek pagerėjo 6 proc., jeigu lygintume su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu.
Fiksuoja vertybinio požiūrio pokytį
ŠMSM komunikacijos atstovai džiaugiasi, kad iš tiesų gerėja ne tik mokyklos lankomumas, fiksuojame ir vertybinio požiūrio pasikeitimą. „Į pamokų praleidinėjimą be aiškios priežasties atsakingiau ir rimčiau žiūri tiek mokyklos, tiek mokytojai ir mokiniai. Mokyklų vadovai taip pat pastebi ir gerąja linkme pakitusį tėvų požiūrį“, – rašoma komentare.
ŠMSM pridūrė, kad naujoje lankomumo tvarkoje nereikalaujama pateikti medicininę pažymą ir susirgus kreiptis į šeimos gydytoją, jei to nereikalauja mokinio būklė. Tik dėl mokinio ligos, o ne dėl praleistų pamokų pateisinimo mokiniai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Gydytojai pažymų nebeišrašinėja, nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei mokyklos (kiek žinoma ministerijai) nereikalauja medicininių pažymų nelankymui pagrįsti.
Mokyklų vadovai taip pat pastebi ir gerąja linkme pakitusį tėvų požiūrį
Pasak komunikacijos atstovų, kitąmet planuojama, kad lankomumo duomenys dienynuose bus susiejami su e. sveikatos registru. Tai leistų sumažinti naštą mokinių tėvams ir mokykloms dėl pamokų, praleistų dėl ligos, pateisinimo.
„Kita vertus, su vaikais, kurie dažnai praleidinėja pamokas, dirbama ir mokyklose. Mokyklos nuo šitos problemos nenusišalina. Numatyti trys reagavimo žingsniai. Jei mokinys be pateisinamos priežasties sistemingai praleidinėja pamokas, numatyti trys reagavimo ir problemos sprendimo žingsniai.
Jeigu mokinys nesilankė pamokose ir negali pateikti informacijos apie pamokų praleidimo priežastis, mokyklos atsakingi darbuotojai susisiekia su tėvais, domisi nelankymo priežastimis. Jei praleidimai be pateisinamos priežasties kartojasi, įsitraukia mokyklos vaiko gerovės komisija, kartu ieškoma pamokų nelankymo problemos sprendimo būdų“, – aiškino ŠMSM komunikacijos skyriaus atstovai.
Pasak jų, jei po mokyklos pagalbos suteikimo situacija nepagerėja, mokykla gali kreiptis į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių dėl koordinuotai teikiamos pagalbos šeimai skyrimo.
