„Moksliniais tyrimais yra patvirtinti veiksniai, kurie lemia imuniteto atsako ypatumus. Vienas iš veiksnių yra paciento amžius. Nustatyta, kad vaikų iki 7 metų ir vyresnių negu 65 metų amžiaus pacientų imuninė sistema nėra tokia aktyvi kaip sveikų kitų amžiaus grupių asmenų. Taigi, dėl amžiaus gali susidaryti silpnesnis imunitetas arba net visai nesusidaryti. Taip yra dėl to, kad vaikų imuninė sistema dar nėra susiformavusi, o vyresnio amžiaus asmenų yra tiesiog silpnesnė negu jaunesnių“, – teigia šeimos gydytojas doc. Gediminas Urbonas iš Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos.
Gydytojas nurodo, kad imuniteto susidarymą taip pat lemia žmogaus genetika – nuo genetinių veiksnių priklauso imuninėje sistemoje dalyvaujančių ląstelių aktyvumas.
Dar vienas svarbus veiksnys, pasak doc. G.Urbono, yra gretutinės ligos. „Visų pirma, išskirčiau tuos pacientus, kuriems tenka vartoti imunosupresantus – imunitetą slopinančius vaistus. Tai gali būti onkologinėmis ligomis, inkstų, kepenų ligomis sergantys žmonės ar pacientai, kuriems pasireiškia širdies nepakankamumas. Šios gretutinės ligos žmones kamuoja dažniausiai, jos gali sąlygoti silpnesnį imunitetą, lyginant su asmenimis, kurie panašių sveikatos problemų neturi“, – dėsto šeimos gydytojas.
Pašnekovo išvardintus amžiaus, genetinius ar gretutinių ligų veiksnius kontroliuoti yra sudėtinga ar visai neįmanoma. Tačiau G.Urbonas atkreipia dėmesį į dar vieną veiksnį, kuris gali būti valdomas ir šiuo metu medicinos pasaulyje sulaukia didelio dėmesio bei kursto diskusijas dėl savo įtakos imunitetui: „Daugėja studijų, nagrinėjančių vitamino D trūkumo įtaką Covid-19 pacientų būklei. Yra žinoma, kad vitaminas D dalyvauja imuninio atsako procesuose ir yra svarbus tiek humoralinio, tiek ląstelinio imuniteto susidarymo veiksnys. Kol kas duomenys, rodantys, kiek vitaminas D stiprina imunitetą, yra nevienareikšmiai, nors nemažoje dalyje mokslinių publikacijų daroma išvada, kad žmonės, kurių kraujyje vitamino D koncentracija yra pakankama, įgyja stipresnį imunitetą“.
Šeimos gydytojas primena šiuo metu skiepams naudojamų vakcinų tyrimų rezultatus, kurie parodė, kad septintą dieną ir vėliau po antrojo skiepo 95 proc. paskiepytų asmenų nebesusirgo Covid-19. „Taigi, antra savaitė po antros vakcinos dozės yra laikas, kai imunitetas turėtų būti susiformavęs“, – apibendrina pašnekovas.
Pasak G.Urbono, žmonės turėtų išnaudoti vakcinas ir kitas prieinamas priemones savo sveikatai apsaugoti ir sustiprinti. Vyresnio amžiaus pacientams gydytojas rekomenduoja nuo spalio iki balandžio mėnesio profilaktiškai vartoti vitaminą D. Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, jog 75 proc. gyventojų organizme vitamino D kiekis yra nepakankamas, o tai šaltuoju metų laiku gali apsunkinti kovą su peršalimo ir kitais virusais. Taip pat apie vitamino D trūkumą žiemą ir pavasarį neretai signalizuoja nuovargis bei silpnumas.
Vitamino D trūkumas šaltuoju metų laiku pasireiškia todėl, kad Lietuvoje smarkiai sumažėja saulėtų valandų skaičius. Būtent ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai paskatina žmogaus organizmą gaminti vitaminą D. Geriausiai šia medžiaga organizmas apsirūpina saulėtą vasaros dieną, kai spinduliai veikia nepridengtą ir apsauginiais kremais neišteptą odą. Žiemą Lietuvoje galimybių pasikaitinti saulėje nėra, todėl patariama rinktis kitus prieinamus vitamino D šaltinius.
