„Kai [laikrodžio rodykles] sukame valanda atgal, organizmas prisitaiko šiek tiek lengviau. Kai pereinama iš žiemos į vasaros laiką, kaip rodo moksliniai tyrimai, įtaka sveikatai būna didesnė. Kai kurie tyrimai rodo, kad iki 24 proc. žmonių kenčia nuo nerimtų psichikos sutrikimų. Labiausiai kenčia maži vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Per 2–3 savaites žmogus adaptuojasi“, – LRT TELEVIZIJAI sako Sveikatos mokslų instituto direktorė Natalija Fatkulina.
Pasak jos, paprastai rekomenduojama iš anksto pasiruošti laiko sukimui. Geriausia dar prieš savaitę pradėti keltis ir eiti miegoti šiek tiek vėliau arba anksčiau, priklausomai nuo to, į kurią pusę sukamas laikas.
Be to, kurį laiką prieš laiko sukimą ir po jo patartina nevartoti alkoholio, kad organizmas nepatirtų papildomo streso. Dar labai svarbu palaikyti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis ir nevalgyti prieš tris valandas iki miego.
Sukiojant laiką, anot medikės, taip pat labai dažnai paūmėja ir komplikuojasi lėtinės ligos. Visgi jei tinkamai nusiteiksite, sako profesorė, jokių pasekmių pajausti neturėtumėte – sveikas organizmas turėtų prisitaikyti pakankamai lengvai – per 1–2 dienas: „Labai daug reiškia psichologinis nusiteikimas. Kartais, jeigu žmonės nenusiteikia, [...] ilgiau mąsto, kad jiems sunkiau.“
Geriausia – laiko nesukioti išvis
N.Fatkulina pabrėžia, kad po kiek laiko žmogus sugeba prisitaikyti ir prie vasaros, ir prie žiemos laiko, todėl sunku pasakyti, kuris mūsų organizmui tinkamesnis. Tačiau medikė įsitikinusi, kad pasirinkti vieną iš jų ir laiko nekeisti – būtina.
„Yra įvairių nuomonių ir reikėtų ilgesnių tyrimų tam, kad pasakytume, kokią iš tikrųjų įtaką sveikatai daro laiko sukiojimas. Vienareikšmiškai visi mokslininkai tiek Amerikoje, tiek Europoje, tiek Lietuvoje sako, kad laiko sukiojimas nereikalingas. Tai yra faktas. Kitas klausimas – kuris laikas geriau veikia sveikatą“, – svarsto specialistė.
Jos nuomone, fiziologiškai tinkamesnis mums būtų vasaros laikas. „Pavyko rasti įdomią 2014 metais Anglijoje atliktą studiją. [Mokslininkai] daugiau negu metus tyrė vaikus nuo 9 iki 15 metų ir jų dienos režimą, fizinį aktyvumą. Paaiškėjo, kad gyvenant vasaros laiku fizinis aktyvumas yra 20 proc. didesnis“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja medikė.
Primename, jog sekmadienio naktį visoje Europos Sąjungoje (ES) atšaukiamas vasaros laikas – ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
Europos Komisija po to, kai 84 proc. europiečių per apklausą pasisakė prieš laiko sukiojimą, pateikė siūlymą laiko sukiojimo atsisakyti. Pagal šį pasiūlymą, paskutinį kartą laikas būtų sukamas 2019 metų kovo 31 dieną.
