Tyrime, kurio rezultatus neseniai publikavo tarptautinis mokslinis žurnalas „Journal of Translational Medicine”, dalyvavo 15 pacientų nuo 35 iki 77 metų. Visiems buvo diagnozuota kritinė galūnių išemija, kuri dažniausiai atsiranda dėl aterosklerozės sukeltos periferinių arterijų ligos. Sergant ja, susiaurėja kraujagyslės ir periferinės arterijos, kraujui darosi vis sunkiau pratekėti, galūnės negauna pakankamai deguonies ir ilgainiui pradeda gangrenuoti.
„Kamieninių ląstelių terapijos rezultatai puikūs. 13-ai iš 15-os pacientų ji padėjo išvengti galūnių amputacijos. Jauniausias tyrime dalyvavęs pacientas jau po pusės metų gydymo kamieninėmis ląstelėmis galėjo savomis kojomis be jokio skausmo nueiti 200 metrų, o vėliau jau ir puskilometrį. Beveik visų kitų pacientų žaizdos taip pat užgijo ir amputacijos neprireikė“, – apie terapijos naudą pasakoja eksperimentiniame tyrime dalyvavęs kraujagyslių chirurgas Mindaugas Paškevičius.
Pasak mediko, visi atvejai buvo labai sunkūs, neoperuotini, vaistai taip pat nebegelbėjo. Visiems tyrime dalyvavusiems pacientams rengtasi amputuoti gangrenuojančias galūnes, todėl medikai kartu su mokslininkais pasiūlė jiems išbandyti alternatyvų gydymo metodą – kamieninių ląstelių terapiją.
Dėl sutrikusios kraujotakos šie žmonės kentė skausmus, sunkiai galėjo vaikščioti.
„Dėl sutrikusios kraujotakos šie žmonės kentė skausmus, sunkiai galėjo vaikščioti. Maža to, ligai progresuojant dažniausiai atsiveria negyjančios žaizdos, kurios kelia papildomą diskomfortą. Kyla infekcijų pavojus, o galiausiai neišvengiama tampa ir galūnės amputacija“, – teigia gydytojas.
Gydymas kamieninių ląstelių terapija vyko keliais etapais. Pirmiausia iš pacientų liposakcijos (riebalų nusiurbimo) metu paimtas riebalinis audinys. Lietuvių mokslininkų įkurtos biotechnologijų įmonės UAB „Froceth“ specialistai savo laboratorijoje iš jo kiekvienam pacientui individualiai paruošė kamieninių ląstelių preparatą ir paskirstė jį į dozes, kurių vienoje yra apie 50 mln. ląstelių. Jos suleistos į problemiškiausias paciento kūno vietas.
Praėjus maždaug 3–6 savaitėms, suleistos kamieninės ląstelės ligos pažeistose vietose ėmė formuoti naują kraujagyslių tinklą. Pacientų patirtas skausmas mažėdavo, pagerėdavo jų kraujotaka, o žaizdos pradėdavo trauktis.
„Kamieninės ląstelės yra visų kitų ląstelių pirmtakės, jos gali daugintis ir atsinaujinti, o susiklosčius reikiamoms sąlygoms netgi virsti kitos rūšies ląstelėmis. Jų poveikis visai kitoks nei vaistų. Jos yra natūrali organizmo statybinė medžiaga, kurią naudojant įvairių ligų gydymui, priešingai nei taikant sintetinius preparatus, išvengiama atmetimo reakcijų. Kadangi kamieninės ląstelės pasižymi regeneraciniu poveikiu, kritinės galūnių išemijos atveju jos padeda iš naujo suformuoti kolateralinį kraujagyslių tinklą“, – sako biotechnologijų įmonės UAB „Froceth“ mokslinių tyrimų laboratorijos vadovas Adas Darinskas.
Eksperimentinio tyrimo metu kamieninės ląstelės pacientams periodiškai leistos pusę metų. Pabaigus šį gydymo kursą, pacientams visą likusį gyvenimą reikės naudoti kraują skystinančius medikamentus. Tačiau, kaip teigia A.Darinskas, terapijos efektyvumą patvirtina ir vėliau atliktos angiografinės analizės. Jos rodo, kad kamieninių ląstelių terapijos rezultatai bėgant laikui tik gerėja.
Kamininės ląstelės pasaulyje naudojamos Parkinsono ir širdies bei kraujagyslių ligų, leukemijos, nugaros smegenų pažeidimų, akių ragenos gydymui, taip pat odos randų, nudegimų naikinimui.
