Kaip gauti sąžiningą atsakymą
Perkate naudotą automobilį, keliatės į naują butą, svarstote, kuris gydytojas geriau prižiūrės jūsų vaiko sveikatą. Jums reikia gauti tikslius atsakymus į rūpimą problemą. Užduodami bendrus klausimus, galime išgirsti mažai vertingos informacijos, o kartais sulaukti klaidingo atsakymo.
Naudingiausia klausti užduodant tiriamuosius klausimus, kurie daro prielaidą, kad egzistuoja problema. Tarkime, kažkas parduoda naudotą iPod‘ą. Paprastas klausimas būtų toks: „Ką galite apie jį pasakyti?“ O uždavę negatyvią prielaidą darantį klausimą: „Kas jam yra blogai?“, gausite kur kas sąžiningesnį atsakymą.
Jeigu norite išgirsti nepagražintą tiesą, privalote jos ir klausti.
Jeigu norite išgirsti nepagražintą tiesą, privalote jos ir klausti. Kokių problemų kelia ši mašina? Kas sunkiausia šiame darbe? Kiek žmonių, kuriems diagnozuota tokia kaip jūsų liga, sėkmingai išgijo? Jūsų klausimai turi pranešti, kad manote būsiant sunkumų ir trūkumų ir norite apie juos išgirsti. Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkės Julios Minson teigimu, daugybė tyrimų parodė, kad negatyvios prielaidos neturi įtakos mandagumui, todėl jų vengimas bijant pasirodyti priekabiam neturi jokio pagrindo.
Kaip pasakyti kritiką
Nė vienas nemėgsta išgirsti, kad ką nors daro blogai, todėl net konstruktyvi kritika sutinkama gynybiškai. Knygos „Nuo konfliktų prie sprendimų“ autorė psichologė Susan Heitler rekomenduoja grįžtamąjį ryšį, kuris „praleidžia zurzėjimus ir eina tiesiai prie paaiškinimo“.
Pavyzdžiui, gaminant valgį, užuot sakius: „Taip niekas bulvių nekepa, tokiu būdu jos tik išdžius“, geriau patarti: „Sudėtos į karštą keptuvę bulvės gražiau apskrus. Nuolat maišyk, įdėk daugiau sviesto.“
Tėvams galioja toks pat metodas. Kalbėdami apie namų darbus ar kitą vaikui nemielą veiklą, užuot nurodinėję, rinkitės paskatinimą. Pabrėžkite, ką norėtumėte, kad jis padarytų, o ne sakykite, ko nepadarė ar padarė blogai. Pavyzdžiui, užuot barę: „Čia tikra kiaulidė! Ką tu veikei? Nesusitvarkei net stalčių! Draugų negalėsi pasikviesti tol, kol čia bus tvarka!“, pareikškite: „Norėčiau pamatyti tavo kambarį sutvarkytą iki šio savaitgalio, kad su draugais galėtum žaisti mūsų namuose.“
Kritika yra labai svarbus veiksnys santykiams suvokti, todėl ji neturi virsti menkinimu, žeminimu ar ultimatumu. Jeigu esate nepatenkinti vaiko pasiekimais mokykloje, geriausiai nukreipti jausmus ir emocijas į diskusiją faktams išsiaiškinti. Paprašykite, kad atžala pati įvertintų savo rezultatus ir kokią patirtį gavo. Jeigu yra nepatenkinta savo veiksmų rezultatais, paklauskite, ką kitą kartą galėtų daryti kitaip.
Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad kritika yra pražūtinga santykiams ir psichinei asmens sveikatai. Esame socialinės būtybės ir netinkamoje vietoje ar netinkamu tonu pasakyti žodžiai gali tapti griaunančia jėga.
Kaip priimti komplimentą
Dažnas paklaustas, koks yra tinkamiausias atsakymas į komplimentą, sako: „Geriausiai padėkoti.“ Iš tiesų sulaukę komplimento tik trečdalis žmonių priima jį taip paprastai.
Sunkumų kyla dėl to, kad net pats paprasčiausias komplimentas, pavyzdžiui, „Kokia graži palaidinė!“, turi du lygius: dovanojimo komponentą (priimti arba atmesti) ir turinio komponentą (sutikti arba nesutikti). Adresatas susiduria su dilema, kaip tuo pat metu atsakyti į abu: „Privalau sutikti su pašnekovu ir padėkoti jam už komplimentą, bet nenoriu, kad atrodytų, jog giriuosi.“
Priešingai paplitusiai nuomonei, moterys komplimentus priima ne blogiau nei vyrai. Reakcijai į komplimentą įtakos turi komplimento siuntėjo lytis. Ir vyrai, ir moterys labiau priima vyro nei moters pasakomą komplimentą. Kai vyras sako: „Gražus šalis“, moteris paprastai atsako teigiamai: „Ačiū. Mano sesuo numezgė.“ Bet kai moteris sako kitai moteriai: „Kokia nuostabi suknutė“, toji, tikėtina, paprieštaraus ar nuvertins: „Buvo išpardavimas. Tiesą sakant, nebuvo tokios spalvos, kurios norėjau.“ Toks atsakas komplimento siuntėjai siunčia žinutę, kad gavėja pernelyg nesidžiaugia ar jaučiasi nepatogiai ir komplimento nepriima.
Yra keletas paplitusių socialiai netinkamų atsakų į komplimentą: pagyros sau („Taip, ši megztinio spalva tikrai mano akims suteikia pribloškiamo melsvumo“), klausimai („Tikrai taip manai? Nori pasiskolinti?“) ir nesutikimas („Nekenčiu šito drabužio“). Geriau pateikti teigiamą komentarą („Taip, ir man jis labai patinka“). Tačiau niekas neprilygsta šypsenai ir žiūrint į akis ištartam „Ačiū“.
Atsiprašymo galia
„Atsiprašau, mano klaida. Daugiau tai nepasikartos. Prašau man atleisti.“ Jeigu šiuos žodžius ištarti jums nėra sunku, esate laiminga. Daugelis mūsų turime priversti save atsiprašyti, nes kartais atrodo, kad tokiu būdu patvirtiname, jog elgėmės netinkamai, o kartais dėl to, kad jaučiamės nusižeminę.
Iš tiesų žodžiai, kuriuos tariate atsiprašydami, nėra tokie svarbūs kaip pats atsiprašymas.
Rytų Ilinojaus (JAV) universiteto socialinis psichologas Stevenas Scheris atliko daugybę tyrimų ir išskyrė penkis pagrindinius atsiprašymų elementus: paprastas gailėjimasis („Atsiprašau“, „Atleisk man“); priežasčių, sukėlusių nederamą elgesį, aiškinimas („Turėjau tiek darbo, kad visai iš galvos iškrito“); atsakomybės prisiėmimas („Pasielgiau negerai“); pažadas („Daugiau tai nepasikartos“) ir pasiūlymas atlyginti skriaudą („Ką galėčiau padaryti, kad atsilyginčiau tau?“).
Kiekvienas atsiprašymo elementas skirtas ištaisyti santykius, kuriems kilusi grėsmė, ir daugeliu atvejų iš tiesų sumažina nukentėjusios pusės pyktį. Tiesa, tai priklauso ir nuo įžeidimo lygio. Už pažado sutvarkyti namus nesilaikymą bus atleista lengviau nei už pamirštas vestuvių metines. Bet kokiu atveju atsiprašymas turi būti nuoširdus.
Taip pat skaitykite: Kitokia svorio metimo strategija: sutvarkykite kepenų veiklą
Voterlu universiteto (Ontarijas, JAV) mokslininkių Karinos Schumann ir Michael Ross teigimu, moterys atsiprašo dažniau nei vyrai, bet ne dėl to, kad turėtų daugiau priežasčių tai daryti ar kad vyrų ego būtų labiau įžeidus. Vyrų suvokimo riba, skirianti įžeidų elgesį nuo neįžeidaus, yra didesnė, dėl to jie ir atsiprašo rečiau.
Taktiškas skundas
Sėkmingas skundas – tai ne neįtikusio asmens ar organizacijos sumaišymas su žemėmis, o ramiai išsakytos pastabos siekiant, kad klaida būtų ištaisyta.
Atsidūrus situacijoje, kai gavote mažiau, nei jums buvo žadėta, ar manote, kad darbas buvo atliktas atmestinai, aiškiai suformuluokite, kaip norite, kad skriauda būtų atlyginta, ir išsiaiškinkite, kas turi įgaliojimų tai padaryti.
Pradėkite nuo kažko malonaus („Tai – vienas mėgstamiausių mūsų restoranų“), kas sumažintų jums tuo metu kilusias emocijas, nesąmoningą troškimą vadovautis jausmais ir kartu „skriaudiko“ norą gintis. Paskui išsakykite savo nepasitenkinimą ar reikalavimus: „Bet šį vakarą siūriu apkepta duona buvo sudegusi. Ar galėtume gauti kitą užkandį?“ Juos palydėkite švelniu dėkingumu už pagalbą: „Jūs labai maloni. Ačiū.“
Knygos „Girgždantis ratas. Tinkamas skundas – tiesus kelias į trokštamą rezultatą, gerus santykius ir aukštą savigarbą“ autoriaus Guy Wincho teigimu, išmokus efektyvaus skundimosi meno, galima gauti visko, ko trokštate. Šiame interakciniame susidūrime svarbūs visi trys sėkmingo komunikavimo elementai: ką sakote, kam sakote ir kaip sakote.
Iš tiesų daugiau laimėsite nusiskundimus išsakę tada, kai jie tikrai akivaizdūs, ir tam asmeniui ar įstaigai, kurie už tai atsakingi. Kitu atveju pastabos nebus išgirstos ar, dar blogiau, būsite priskirti kategorijai žmonių, kurie visur ir visada randa dėl ko skųstis ir ieško progos „nuleisti garą“.
Beje, tinkamai sureaguoti į skundą yra ne mažiau svarbu. Ne veltui įmonių atstovai šiais laikais ypač gerai suvokia, kaip svarbu į skundus žiūrėti rimtai ir išspręsti juos taip, kad klientai liktų patenkinti. Sėkmingai dirbančios organizacijos daug dėmesio skiria šiai sričiai ir moko darbuotojus, kaip spręsti skundus sukėlusias situacijas. Posakis „Klientas visada teisus“ tarsi įpareigoja darbuotojus sutikti su visomis klientų pastabomis, kurios, deja, ne visada turi pagrindo. Tačiau net tokiomis akimirkomis situaciją galima sušvelninti taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika: „Dėkojame už jūsų pastabumą. Išsiaiškinsime situaciją ir pažiūrėsime, ką galima padaryti.“
5 flirto stiliai |
Tradicinis flirtas. Remiasi įsitikinimu, kad vyras privalo žengti pirmą žingsnį. Dėl to šio flirto šalininkei sunku sutikti vyrą ir patraukti jo dėmesį, o vyrui prireikia daug laiko moteriai pažinti ir ryžtis žengti pirmą žingsnį. Ir vieni, ir kiti pirmenybę teikia jaukiai ramiai aplinkai. Flirtas kaip žaidimas. Flirtas žmonėms teikia pasitenkinimo ir kelia savivertę. Labiausiai tikėtina, kad šis stilius nuves prie ilgalaikių ir laimingų santykių. Fizinis flirtas. Čia svarbiausia – seksualinis interesas. Tai greitas santykių užmezgimas ir plėtojimas, kuriam būdinga seksualinis potraukis ir stiprus emocinis ryšys. Švelnus flirtas. Skirtingai nuo ankstesnio, jo esmė – ne seksualiniai ryšiai, o deramos manieros. Santykiai tarp žmonių rutuliojasi ganėtinai lėtai, į flirtą jie žiūri šaltai ir yra nusiteikę rimtiems santykiams. Nuoširdus flirtas. Būdingas abiem lytims, bet dažniau naudojamas moterų. Toks flirtas išreiškia dėmesį kitam žmogui ir sukuria tvirtus, stipriais emociniais ryšiais ir seksualiniu potraukiu paremtus santykius. |
Tekstas psichologės – R. Aukštinaitytės