Į salę netelpa žmonės, kurie labai nori mokytis. Studijos jiems nepadės rasti geresnio darbo, nes dauguma šio universiteto studentų karjerą jau baigė. Laikyti įskaitų ir egzaminų taip pat nereikės, o kiek laiko mokytis, spręs ne dėstytojai ar rektoratas, o patys studentai. Tokia iš pažiūros keista tvarka visiškai įprasta Trečiojo amžiaus universitetuose. Juose studijuoja senjorai.
„Universiteto nariai yra išsilavinę žmonės, turintys mokslinių laipsnių, užėmę aukštas pareigas. Jie ateina praleisti laisvalaikio, gauti žinių ne tik savo išsilavinimo sferose, patirti, kadangi čia verda labai aktyvus gyvenimas“, – sako Vilniaus trečiojo amžiaus universiteto Politologijos fakulteto dekanas Laimutis Didžiokas.
Trečiojo amžiaus universiteto entuziastai sako kasdien įsitikinantys, kad mokytis niekada ne vėlu ir kad intelektinis aktyvumas iš tiesų ilgina gyvenimą ir gerina jo kokybę.
Mokymąsi visą gyvenimą populiarinantis Trečiojo amžiaus universitetas veiklą pradėjo 1973 metais Prancūzijoje. Šiandien studijas senjorams rengianti organizacija turi apie 2 tūkst. padalinių visame pasaulyje. Lietuvoje jų – 27, o juose mokosi per 16 tūkst. senjorų.
„Labai daug [senjorų] mokosi įvairių užsienio kalbų. Medicinos, sveikatos [programos] irgi labai populiarios. Taip pat turizmo – mes labai daug keliaujam po Lietuvą, vykstam į pažintines keliones. Labai daug turime piligriminių kelionių. Žinote, kada sieloje optimistiškesnis esi, gyvenimas – gražesnis, nepaisant metų skaičiaus“, – teigia vyriausias Vilniaus trečiojo amžiaus universiteto studentas Povilas Sidaravičius.
„Renkantis fakultetą, man buvo labai sunku – ir istorijos žinių spraga yra, ir daug Lietuvos vietų yra nematytų, ir užsienio kalba šlubuoja. Taip kad pasirinkimas čia tikrai labai didelis. Manau, kad čia sutiksim daug bendraminčių, bendrausime, gilinsim žinias, tobulėsime. Norint oriai gyventi, juk reikia tobulėti, reikia žengti gyvenime žingsnis į žingsnį su jaunimu“, – mano Vilniaus trečiojo amžiaus universiteto pirmakursė Česė Gricienė.
Trečiojo amžiaus universiteto entuziastai sako kasdien įsitikinantys, kad mokytis niekada ne vėlu ir kad intelektinis aktyvumas iš tiesų ilgina gyvenimą ir gerina jo kokybę. Esą studijos padeda vyresnio amžiaus žmonėms aktyviau integruotis į visuomenę, suteikia jų gyvenimui daugiau spalvų, džiaugsmo ir polėkio.
„Čia yra gyvenimo prailginimas. Tai yra ori senatvė, čia visi pozityvūs, aktyvūs, bendraujantys, norintys keliauti, pamatyti, žinoti. Jūs pažiūrėkit – šiandien Edukologijos universiteto aktų salė lūžta, visi vieni kitus į glėbį stveria. Šiemet mes priimam apie 250 pirmakursių“, – sako Vilniaus trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė.
Pagal ES planus, iki 2020 metų į mokymosi visą gyvenimą veiklą Bendrijoje turės būti įtraukta bent 15 proc. suaugusiųjų nuo 25-erių iki 64-erių metų amžiaus. Kol kas šis skaičius Europoje vos viršija 9 proc. o Lietuvoje – tik 4 proc.
