Šis slenkstis peržengtas Druskininkų (163,96 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Kauno miesto (118,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Marijampolės (106,29 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Panevėžio miesto (116,46 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Molėtų rajono (152,27 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Visagino (113,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Vilniaus miesto (106,19 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Vilniaus rajono (168,17 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Švenčionių raj. (101,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Trakų raj. (137,51 atvejo 10 tūkst. gyventojų) ir Elektrėnų (117,51 atvejo 10 tūkst. gyventojų) savivaldybėse.
Epidemija skelbiama, kai susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.
Visgi gripo epidemija paskelbta ne visose iš jų, o tik Kaune, Marijampolėje bei Prienų ir Jonavos rajonų savivaldybėse. Epidemija skelbiama, kai susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, vasario 16 – 22 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 85,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis siekė 101,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo rodiklis pastarąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje. Visoje Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuota 117 asmenų, keturi iš jų gydomi intensyvios terapijos skyriuje.
