„Situacija ligoninėje – kontroliuojama ir įprasta tokiam metų laikotarpiui. Jokių neįprastų komplikacijų, lyginant su ankstesniais metais, bent mūsų skyriuje nepasitaiko. Viskas vyksta standartiškai, taip, kaip kasmet būna gripo sezonu“, – sako Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė.
Pasak jos, dažniausios komplikacijos – bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, ausų uždegimai, taip pat pasitaiko ir miokarditai, širdies uždegimai, miozitas.
Vaikų ligoninėje sergantys vaikai dažniausiai praleidžia apie 5 dienas. Per tokį laikotarpį sunkiausi simptomai praeina, nors kosulys gali išlikti ir ilgiau. Vietų trūkumo ligoninėje kol kas, I.Ivaškevičienės teigimu, taip pat nėra.
Kauno klinikinės ligoninės medikai taip pat pastebi, kad šių metų gripas pasižymi ilgiau nei įprastai trunkančia aukšta sergančiojo kūno temperatūra.
„Bendra tendencija tokia, kad susirgimų gripu daugėja, bet kol kas vietų tikrai užtenka ir dviem aukštais ligonių guldyti nereikia. Tiesa, sunku pasakyti, kas bus po savaitės, bet kol kas nuogąstauti dėl neįprastai didelio ligonių skaičiaus tikrai anksti. Nėra ir taip, kad neįprastai daug ligonių patirtų ypač sunkias komplikacijas ir patektų į intensyvios terapijos skyrių“, – sakė I.Ivaškevičienė.
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varškevičius taip pat pastebi, kad šiais metais gripas yra klasikinio tipo, mažiau išsiskiria kokiais nors neįprastais bruožais.
„Tarkime, pernai nemažai sirgusių gripu vaikų viduriuodavo, vemdavo. Tokių pasitaiko ir šiemet, bet mažiau. Taip pat pastebiu, kad mažiesiems pacientams rečiau skauda raumenis, kaulus, bet labiau pasireiškia galvos sopulys. Manau, kad šių metų gripas mažiau agresyvus ir jį galima pavadinti klasikinio tipo gripu. Be abejo, tai nereiškia, kad jis nėra pavojingas“, – aiškino gydytojas.
Tiesa, Kauno klinikinės ligoninės medikai taip pat pastebi, kad šių metų gripas pasižymi ilgiau nei įprastai trunkančia aukšta sergančiojo kūno temperatūra. Paprastai sergant gripu aukšta temperatūra laikosi 3-4 paras, o šiemet daugeliui pacientų ji tokia išlieka iki 6 ar net 9 parų.
Į ligonines ypač dažnai guldomi nepilnamečiai
Šiemet siaučianti ypač pavojinga gripo atmaina į ligonines iki vasario 1 d. paguldė 240 asmenų, rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys. 12 jų gydomi intensyvios terapijos skyriuje. Net du trečdaliai atsidūrusių ligoninėse dėl gripo yra nepilnamečiai: visoje Lietuvoje į ligonines paguldyti 159 asmenys, kuriems 17 metų arba mažiau.
Dėl gripo hospitalizuoti 24 kūdikiai – 2 metų amžiaus arba jaunesni. 8 nepilnamečiai gydomi intensyvios terapijos skyriuje.
Daugiausia sergančiųjų hospitalizuota buvo Panevėžio apskrityje: net 46. 40 užsikrėtusių gripu asmenų į ligonines pateko Vilniaus apskrityje, 38 – Kauno apskrityje.
Apskritai visoje Lietuvoje dėl gripo medicinos pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 535 asmenys. Daugiausia besikreipusiųjų buvo Vilniaus apskrityje – 153.
Mirties nuo gripo atvejų šalyje kol kas neužfiksuota.
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, šiemet siaučia ypač pavojinga gripo atmaina. Sergant ja dažnai pasitaiko sunkios komplikacijos, tokios kaip pneumonija. Didesnis komplikacijų pavojus kyla vaikams, nėščioms moterims, vyresnio amžiaus asmenims.
Vasario 3 d. gripo epidemija buvo paskelbta trylikoje šalies savivaldybių –Alytuje, Druskininkuose, Visagine, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje bei Ukmergės, Jurbarko, Lazdijų, Klaipėdos, Alytaus ir Telšių rajonuose.
Gripo epidemija skelbiama, jeigu savivaldybėje 10-čiai tūkst. gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), o gripo atvejai sudaro apie 30 procentų susirgimų.
