Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Sergantys prostatos vėžiu miršta dėl biurokratinio „laiko tempimo“

Artėjanti Tėvo diena Seime buvo paminėta renginiais, kuriais siekta atkreipti visuomenės ir specialistų dėmesį į kritinę, dažniausiai diagnozuojamos Lietuvos vyrų vėžio formos – prostatos vėžio – situaciją. Buvo iškeltos senos ir įvardintos naujos problemos, kurios niekaip nesprendžiamos.
Vyrai fontane
Vyrai fontane / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Lietuva turi visas galimybes užtikrinti laiku ir efektyvų gydymą. Mes atsiliekame nuo Europos pagal gydymą penkeriais metais. Mūsų gyventojai turi gauti adekvačias sveikatos paslaugas ir neturi būti diskriminuojami“, – konferencijos pradžioje kalbėjo Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Trečdaliui vyrui mūsų šalyje prostatos vėžys nustatomas vėlyvose stadijose. „Mums reikia šiuolaikinio gydymo – taikinių terapijos. Šio gydymo kaina yra didelė, todėl daugumai sergančiųjų toks gydymas neprieinamas. Kitas klausimas, ar ta kaina yra prieinama mūsų Ligonių kasoms? Manau, kad taip, nes yra analogiški kitų rūšių vėžio gydymui skirti vaistai, kurie kompensuojami. Kol kas turime tik vieną taikinių terapijos vaistą prostatos vėžiui gydyti, bet Europoje tokių medikamentų daug. Didžiausi kaštai susiję su vėlyvos vėžio stadijos paciento slauga, kai jam ima lūžti kaulai, kai jis kenčia skausmą. Nereikia skaičiuoti, kad daugiausiai kainuoti tik tie modernūs vaistai, daugiausiai kainuoja žmogaus negydymas“, – kalbėjo VU Santariškių klinikų Urologijos centro prof. Feliksas Jankevičius. 

Didžiausi kaštai susiję su vėlyvos vėžio stadijos paciento slauga, kai jam ima lūžti kaulai, kai jis kenčia skausmą. Nereikia skaičiuoti, kad daugiausiai kainuoti tik tie modernūs vaistai, daugiausiai kainuoja žmogaus negydymas, – kalbėjo Feliksas Jankevičius. 

Lietuvos urologų draugijos pirmininkas, LSMU Kauno klinikų Urologijos klinikos prof. Mindaugas Jievaltas vardijo keletą metų vangiai sprendžiamas prostatos vėžio gydymo problemas: prieš porą metų pasaulyje atsiradę radiologiniai tyrimai neprieinami, prieš 15 metų pasaulyje radikaliam prostatos vėžio gydymui taikoma robotinė chirurgija neprieinama, šlapimo nelaikymo gydymo galimybės po radikalios prostatektomijos labai apribotos, nors joms reikėtų tik vieno milijono litų. 

„Neturime galimybių ligos atkryčiams po spindulinės terapijos gydyti – krioterapija, arba vadinamasis HIFU metodas, irgi neturi patvirtinto finansavimo, todėl mūsų pacientai priversti ieškoti gydymo vykdami kitur. Šiandien pasaulyje jau atliekamas modernus radiologinis tyrimas – PET/KT su cholinu, tačiau šalyje jo irgi neturime, todėl būtina skubiai svarstyti, kaip jį kuo greičiau įdiegti į kasdienę praktiką. Kol kas Lietuvoje negalime atlikti ir viso skeletinio magnetinio branduolių rezonanso tyrimo, kuris leidžia daug tiksliau nustatyti kaulų pažeidimus”, – kalbėjo prof. M.Jievaltas.

„Prostatos vėžys yra ta liga, kurią mes galime gydyti nepabloginant žmogaus gyvenimo kokybės. Deja, šita liga pripranta prie vaistų ir atsiranda atspari forma. Šiandien mes turim galimybę atsparios formos gydymui, kurios gali padėti ženkliai individualizuojant gydymą ir pratęsiant vyrų išgyvenamumą. Tačiau daug metų vykstanti diskusija su valdžios institucijoms neduoda apčiuopiamų rezultatų“, – pranešimą apie išplitusį prostatos vėžio gydymą skaitė Dr. Alvydas Česas, Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos departamento gydytojas.

Prostatos vėžys yra ta liga, kurią mes galime gydyti nepabloginant žmogaus gyvenimo kokybės. Deja, šita liga pripranta prie vaistų ir atsiranda atspari forma, – sakė Alvydas Česas

Seime susirinkę gydytojai ir pacientai prašė valdžios institucijų atstovų sprendimų kokybės ir greičio. „Per metus dėl prostatos vėžio yra išoperuojama 600-700 vyrų, beveik visi jie gauna neįgalumą. Jei buvo sutaupyta jų gydymui, tada pradedama mokėti iš kito krepšelio – jiems mokamos pašalpos. Per metus vienam žmogui sumokama apie 42 tūkst. Lt įvairios paramos forma, bet pagal kitus skaičiavimus, BVP žmogus per metus sukuria apie 37 tūkst. Lt. Juk čia požiūrio klausimas, kurio įvairių institucijų valdininkai niekaip neįsisavina. Negali du metus tęstis diskusijos dėl vaisto įtraukimo į kompensuojamų medikamentų sąrašus. Negali būti tiek metų tempiama ta „biurokratinė guma“. Kiek žmonių per tuos metus jau išėjo anapilin?“ – klausė D.Mikutienė. 

Lietuvos prostatos vėžių sergančiųjų draugijos pirmininkas Gediminas Žižys atidarė parodą „Iš meilės tėčiui“, kurios idėja gimė jo galvoje, siekiant paminėti savo anapilin išėjusį tėvelį. „Šita liga nusipelno prioritetinio dėmesio. Ankstyva diagnostika – tai yra sutaupyti pinigai, kuriuos galima skirti ir vėlyvos stadijos vėžio gydymui. Reikia pasverti, kiek turim galimybių suteikti žmonėms vilčių. Galiu pasakyti tik, kad mes vilties neprarasime. Tikiu, kad neprarasime jos nei mes, nei jus“, – kalbėjo G. Žižys.

Lietuvoje vyrai gyvena trumpiausiai Europoje. Beveik 22 proc. vyrų mirtingumo sudaro piktybiniai navikai, iš jų 13 proc. – prostatos vėžys. Didžiulį nerimą kelia, kad nuo 2001 m. Lietuvoje buvo stebimas ženkliai didėjantis sergamumas prostatos vėžiu – Vilniuje ligos atvejų skaičius tūkstančiui vyrų išaugo beveik 6 kartus.

Prostatos vėžys sudaro trečdalį visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų: šią diagnozę kasmet išgirsta beveik 3 tūkst. Lietuvos vyrų, maždaug tūkstančiui iš jų nustatomas jau trečios-ketvirtos stadijos vėžys, 500–600 vyrų nuo prostatos vėžio miršta. Iš onkologinių ligų tai dažniausia vyrų mirties priežastis. Be to, mirtingumas nuo prostatos vėžio Lietuvoje vienas didžiausių Europoje. Pagal šį rodiklį mes gerokai lenkiame netgi tokias šalis, kaip Rumunija, Bulgarija, Vengrija, o atotrūkis nuo Vakarų Europos šalių – daugiau nei 1,5 karto.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?