Sezoninis afektinis sutrikimas, kuris dar vadinamas sezonine depresija, yra
depresijos porūšis, pasižymintis panašiais simptomais, kaip ir depresija:
-
žmogus jaučiasi prislėgtas ir pavargęs;
-
nebedžiugina dalykai, anksčiau teikę džiaugsmą;
-
atsiranda kaltės ir menkavertiškumo jausmai, gali kilti minčių apie savižudybę;
-
sunku susikaupti ir priimti sprendimus;
-
nebesinori bendrauti su kitais;
-
žmogus nebejaučia seksualinio potraukio.
Tačiau psichologė pastebi, kad yra keli požymiai, kurie yra būdingi tik sezoniniam afektiniam sutrikimui:
Sezoniškumas. Vienas svarbiausių skirtumų: esant sezoniniam afektiniam sutrikimui, depresijos periodai kartojasi tik tamsiuoju metų laiku – vėlyvą rudenį ir žiemą, o pavasarį ir vasarą tarsi savaime išnyksta.
Sutrikęs miegas. „Jei didžioji dalis žmonių sergančių depresija kenčia nuo nemigos, sezoninius nuotaikos pokyčius patiriantys žmonės linkę miegoti per daug, - pasakoja A. Mockuvienė. - Jie gali miegoti iki 12 val. ar daugiau kasdien, tačiau kai pagaliau atsibunda, jaučiasi ypatingai silpni, suglebę, nerangūs ir neturintys energijos.“
Pasikeitęs apetitas ir svoris. Psichologė pastebi, kad su sezoniniu afektiniu sutrikimu susiduriantys žmonės žiemos metu dažnai priauga svorio, nes apetitas saldumynams ir kitiems paprastiesiems angliavandeniams (pvz., bandelėms, pyragams, tortams, greitajam maistui) yra padidėjęs. „Daugelis tyrėjų mano, kad tai kūno bandymas save gydyti, nes gliukozės antplūdis kraujyje gali pakelti serotonino lygį smegenyse, taip trumpam pakeldamas nuotaiką, – aiškina A.Mockuvienė. - Tačiau toks elgesys turi stiprią tamsiąją pusę: didelis cukraus ir kitų greitųjų angliavandenių vartojimas sukelia uždegimą. Viena iš depresijos kilmę aiškinančių teorijų teigia, kad chroniškas uždegimas yra pagrindinė priežastis, sukelianti depresiją. Tad „gydymasis“ cukrumi galiausiai mums susargdina, o ne gydo.“
Ką daryti, jeigu perskaičius iki šios vietos, jūs aiškiai supratote, kad jums būdingi sezoniniai nuotaikos svyravimai? Ar tai reiškia kad jūs sergate depresija ir be vaistų neišsiversite? Anaiptol, įsitikinusi Depresijos gydymo centro specialistė. „Yra trys pagrindiniai dalykai, kaip žmogus gali padėti sau, jausdamas šiuos simptomus. Tai moksliškai įrodyti būdai, kurių veiksmingumas yra toks pat arba didesnis negu antidepresantų, tačiau jie neturi vaistams būdingų šalutinių poveikių“, - teigia ji.
1. Saulė/ šviesa. Svarbiausia priežastis, sukelianti minėtus simptomus yra stipriai sumažėjęs saulės šviesos kiekis. Saulės šviesa sureguliuoja kūno cirkadinius ritmus, kurie atsakingi už apetitą, miegą, energiją ir hormonų lygius. O šviesos trūkumas gali sutrikdyti šiuos svarbius procesus ir sukelti klinikinę depresiją. Žiemą tamsoje einame į darbą, tamsoje grįžtame namo, o ir dienos giedru dangumi mūsų nelepina. „Daugelis mokslinių tyrimų įrodo, kad šviesos terapija yra veiksmingesnė gydant sezoninį afektinį sutrikimą nei vaistai (ir turi mažiau šalutinių poveikių), - pasakoja A. Mockuvienė. - Daugeliui žmonių, sergančių depresija, 30 minučių šviesos per dieną jau pakanka gydančiam efektui gauti. Tačiau šviesa turi būti tokio ryškumo, kaip saulėtą dieną. Apsiniaukusią dieną šviesos gali būti 10 kartų mažiau, tad lauke tektų būti bent kelias valandas.“
Dažno mūsų dienos tempas yra nesuderinamas su buvimu lauke kelias valandas kasdien. Tačiau egzistuoja alternatyva saulės šviesai, turinti tokį pat gydomąjį poveikį – tai šviesos terapijos lempos. Medicininės paskirties šviesos terapijos lempos šviesos intensyvumas, kuris jau turi gydantį poveikį, turi būti 10 000 Lx. Taip pat svarbu išsirinkti patogią naudojuisi formą (klasikinė forma – šviesos terapijos lempos, naujesnė, labai praktiška – šviesos terapijos akiniai). Prieš pradedant jas naudoti, psichologė pataria pasikonsultuoti su šviesos terapiją išmanančiu specialistu tam, kad galėtumėte parinkti tinkamiausią Jūsų situacijai naudojimosi laiką ir trukmę.
2. Omega-3 rūgščių prisotinta mityba. Tiek esant sezoniniam afektiniam sutrikimui, tiek kitai depresijos formai, reikėtų pasirūpinti, kad mityboje būtų pakankamas Omega-3 rūgščių kiekis. „Galite 2-3 kartus per dieną valgyti riebią žuvį, kaip japonai, kurių depresijos rodikliai vieni žemiausių pasaulyje, arba gerti kokybiškus žuvies taukus. Atsižvelgiant į atliktus mokslinius tyrimus tai efektyviau padeda sumažinti depresijos simptomus nei antidepresantai“, - pasakoja A.Mockuvienė. Ji atkreipia dėmesį, kad, norint padėti depresija sergantiems žmonėms, svarbu parinkti tinkamą riebiųjų rūgščių dozę. „Šaukštelis žuvų taukų per dieną – kaip rekomenduojama daugelio žuvų taukų gamintojų instrukcijose – gali padėti pagerinti bendrą žmogaus savijautą, tačiau nesumažins depresijos simptomų. Apie tai, kaip teisingai pasirinkti omega-3 rūgščių sudėtį ir dozavimą, išsamiai kalbame mūsų depresijos gydymo be vaistų programoje „Įveik depresiją kitaip“, - sako specialistė.
3. Aktyvus judėjimas. „Viename iš atliktų tyrimų rasta, kad net mažos judėjimo dozės, t.y. 3 pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę – veikė lygiai taip pat, kaip antidepresantai. Tačiau vaistus vartojantys žmonės buvo tris kartus labiau linkę vėl susirgti depresija per artimiausius 10 mėnesių nei tie, kurie gydėsi judėjimu“, - apie judėjimo svarbą pasakoja specialistė. Norint pajusti gydantį judėjimo poveikį, nebūtina užsirašyti į sporto salę arba bėgti maratono – užtenka paprasto greito pasivaikščiojimo. Svarbiausia, ėjimas turi būti greitas, kad būtų jaučiamas padidėjęs širdies pulsas. Idealus variantas – greitai pasivaikščiojimas (arba bet koks aktyvus žiemos sportas) saulėtą žiemos dieną, tačiau teigiamą poveikį pajusite ir tiesiog aktyviai judėdami bet kuriuo paros metu.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
