Kokias pasekmes gali sukelti pneumokokai
Viena iš šių primirštų ligų – pneumokokinė infekcija, kuri, specialistų manymu, šį sezoną gali pridaryti ypatingai daug žalos. Tai ūmi bakterinė liga, kurią sukelia Streptococcus pneumoninae bakterijos (pneumokokai).
„Šie mikroorganizmai, deja, yra labai paplitę visuomenėje. Šaltojo sezono metu iki 50–60 proc. vaikų nosiaryklėje randama pneumokokų. Tarp suaugusiųjų šis procentas svyruoja, bet paplitimas taip pat yra pakankamai didelis. Taigi, susidurti su šia infekcija tikimybė labai didelė“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius emeritas habil. dr. Vytautas Usonis.
Pasak pašnekovo, daugeliu atvejų pneumokokai nesukelia jokių pasekmių, tačiau jie pavojingi turintiems silpnesnį imunitetą, kurį, beje, gali nualinti lėtinis stresas ir pervargimas, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams. Vaikams jis dažniausiai sukelia vidurinės ausies uždegimą arba sinusitą, o vyresnio amžiaus žmonėms – plaučių uždegimą, kuris gali baigtis labai liūdnai, net mirtimi.
Pneumokokinė infekcija, prasidėjusi kaip paprastas peršalimas, gali pažeisti širdies endokardą, kai kuriais atvejais išsivysto meningitas ar sepsis. Net ir pasveikus nuo pneumokoninės infekcijos, liekamieji reiškiniai gali likti visam gyvenimui. Priklausomai nuo persirgtos ligos formos, galimi smegenų, širdies pažeidimai, klausos sutrikimai ir pan.
Karantinas padidino infekcijos grėsmę
„Po pandemijos situacija dėl pneumokokinės infekcijos įgavo dar vieną papildomą atspalvį. Per karantiną mūsų bendravimas buvo labai apribotas. Dėl to turėjome daug mažiau galimybių pasikeisti mikroorganizmais, kurie natūraliai gyvena mūsų kvėpavimo takuose. O tai reiškia, kad mūsų imuninė sistema juos primiršo. Todėl šiemet specialistai šaltojo sezono laukia su baime. Tiesa, vaikai nuo pneumokoko yra skiepijami, bet per pandemiją skiepijimo apimtys gerokai sumažėjo.
Tarp suaugusiųjų Lietuvoje valstybės lėšomis, deja, skiepijami tik asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Jų sąrašą yra patvirtinusi Sveikatos apsaugos ministerija. O štai daugumoje Europos valstybių skiepijami visi gyventojai nuo 65 metų. Ekspertai pastaruoju metu ekspertai siūlo pagalvoti apie pasiskiepijimą ir jaunesniems žmonėms, nes, skirtingai nei karantino metu, šiuo metu visi bendraujame daug, gyvename aktyviai, esame išsiilgę kelionių, renginių, bet mūsų imuninė sistema tuos mikroorganizmus, su kuriais anksčiau susidurdavo, pamiršusi, o tai reiškia, kad susitikusi gali prasčiau su jais susidoroti“, – aiškino V.Usonis.
Pasak jo, pastaruosius keletą metų mūsų dėmesys buvo prikaustytas prie koronaviruso, tačiau kitos tą patį taikinį – plaučius – turinčios infekcijos, tarp kurių ir pneumokokas, niekur nedingo. Būtent todėl daugelyje Europos šalių šiuo metu rekomenduojama suaugusiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir net nuo gretutinių ligų, pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos, tokiu būdu apsaugant save nuo jos sukeliamų komplikacijų, kurios bet kuriuo atveju sutrikdys mūsų įprastą kasdienybę. Tai ypač aktualu aktyviai gyvenantiems, daug planų turintiems ir bendraujantiems žmonėms. Turint prastesnę sveikatą, silpnesnį imunitetą, gretutinių ligų, juolab apie tai pagalvoti.
Kaip pasirinkti vakciną
Pašnekovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra dviejų tipų pneumokokinės vakcinos – paprastos polisacharidinės ir konjuguotos. Pirmosios kartos polisacharidinės vakcinos sudėtyje yra pneumokoko paviršinių dalelių, kurios sukuria imunitetą nuo šios infekcijos saugusiesiems, bet nėra veiksmingos mažiems vaikams.
Vieninga specialistų nuomone, žymiai efektyvesnės naujosios kartos konjuguotos vakcinos, kuriose paviršinės mikroorganizmo dalelės „surištos“ su baltymu, kuris padeda veikliajai medžiagai geriau sužadinti imuninę sistemą ir sukurti stipresnį imunitetą. Todėl šios vakcinos daug pranašesnės už polisacharidines.
„Šiuo metu Lietuvoje yra net keletas konjuguotų pneumokokinių vakcinų. Pati naujausia – 20-valentė konjuguota vakcina, sauganti nuo 20 pneumokokų tipų“, – teigė V.Usonis.
Kodėl verta pasiskiepyti
Medikas pabrėžė, kad šaltuoju metų laiku aplinkoje cirkuliuojant įvairiems mikroorganizmams, skiepytis svarbu ir dėl kompleksinės apsaugos.
„Vienas labai dažnai cituojamas mokslininko, beje, litvako, iš Pietų Afrikos straipsnis turi tokį pavadinimą: „Gripas ir pneumokokas – mirtina kombinacija“. Virusinės infekcijos, šalia kitų sukeltų bėdų, sumažina mūsų viršutinių kvėpavimo takų gynybinius pajėgumus ir sudaro galimybes aktyvuotis bakterijoms, kurios gyvena mūsų organizme.
Taigi, kol mūsų sveikata gera, nosiaryklėje gyvenantys pneumokokai mums nekelia jokių rūpesčių. Susirgus gripu ar koronovirusu ir susilpnėjus organizmo gynybiniams pajėgumams, pneumokokai gali aktyvuotis ir prasideda bėdos, susijusius jau ne su virusu, bet su šia bakterija“, – aiškino pašnekovas.
Todėl, V.Usonio manymu, labai svarbi kompleksinė apsauga nuo visų trijų šį sezoną daugiausiai grėsmės keliančių infekcijų, kurios visos gali pažeisti plaučius, – gripo, koronoviruso ir pneumokoko. Visos trys ligos šiandien valdomos vakcinomis. Apie apsaugą nuo koronoviruso ir gripo kalbama ir žinoma pakankamai, o pneumokokinė infekcija, deja, nepelnytai pamirštama, nors plinta tokiu pačiu oro lašeliniu būdu. Su ja mums visiems labai realu susidurti ir ji gali sukelti labai grėsmingas komplikacijas.
Ekspertų nuomone, priminė pašnekovas, jau prasidėjus šaltajam metų sezonui šiomis vakcinomis tikslinga pasiskiepyti ne tik rizikos grupių asmenims, kurių skiepijimą finansuoja valstybė, bet ir visiems suaugusiems.
