„Maždaug 90 proc. informacijos žmogus suvokia per regą, akys padeda palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu, todėl aklumas laikomas viena iš sunkiausių negalių. Silpstant regėjimui, įvairius regėjimo sutrikimus bandant gydytis patiems, o ne pasikonsultavus su gydytojais specialistais, nepakankamai dėmesio skiriant akių ligų profilaktikai, pasekmės gali būti išties labai skaudžios. Norint jų išvengti, visiems be išimties bent kartą metuose reikėtų profilaktiškai pasitikrinti regėjimą. Ir visai nesvarbu, koks žmogaus amžius, turi jis kokių nors nusiskundimų, ar ne“, – tvirtina A.Daujotienė.
Anot jos, regėjimą silpnina bei įvairius regos sutrikimus išprovokuoja šios priežastys: kasdienis darbas kompiuteriu, kompiuteriniai žaidimai, besaikis televizoriaus žiūrėjimas, ilgas vairavimas, nuolatinis miego ar poilsio trūkumas, naktinis darbas, nevisavertė mityba, žalingi įpročiai (rūkymas), kai kurie lėtiniai susirgimai (cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija), paveldėjimas, antsvoris, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, didėjantis oro užterštumas, ozono sluoksnio pokyčiai, dujų, dulkių ir dūmų perteklius aplinkoje, elektromagnetinė ir ultravioletinė spinduliuotės. Įtakos akims turi ir amžius.
Vyresniems asmenims dėl natūralaus organizmo senėjimo, hormoninių pokyčių organizme, įvairių susirgimų ir nuolat vartojamų kai kurių medikamentų silpnėja ašarų liaukos veikla, todėl akys pradeda sausėti, progresuoja akių ligos: katarakta, senatvinė geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma ir kt.
Silpnaregių Lietuvoje mažėja?
A.Daujotienės teigimu, nemaža dalis žmonių, kalbėdami apie silpstantį regėjimą sau pritaiko diagnozę „man – silpnaregystė“. „Norėčiau atkreipti dėmesį, jog silpnaregystė – tai ne liga, greičiau tam tikrų ligų, tokių kaip glaukoma, katarakta, pasekmė. Silpnaregiu laikomas toks žmogus, kuris net nešiodamas akinius ar kontaktinius lęšius, pritaikytus pagal jo refrakcijos ydą, mato tik 30 procentų. Įdomu yra tai, kad nors pastaruoju metu Lietuvoje itin daugėja žmonių, kurie skundžiasi įvairiais regėjimo sutrikimais, silpnaregių ir aklųjų skaičius yra gerokai mažesnis nei prieš kelis dešimtmečius. Tai lemia medicinos pažanga, gerėjanti diagnostika. Panaši situacija yra ir kitose Europos valstybėse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 90 procentų visų pasaulio silpnaregių ir aklųjų šiuo metu gyvena trečiosiose šalyse“, – pasakoja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorė.
Centro misija – padėti žmogui susivokti, kaip jam orientuotis uždaroje ir atviroje erdvėje, išmokyti kūno saugos būdų, Brailio rašto bei kompiuterinio raštingumo, visų kasdienių gyvenimo įgūdžių.
Kaip tvirtina vaistininkė Jūratė Cijunaitienė, dauguma į vaistinę užsukusių žmonių skundžiasi įvairiais regėjimo sutrikimais bei akių ligų simptomais: akių sausumu, jautrumu šviesai, ašarojimu, skausmu, besiliejančiais vaizdais, nesugebėjimu įžiūrėti smulkesnių daiktų, teiraujasi vienokių ar kitokių priemonių savijautai pagerinti.
Brailio raštas ant kosmetikos indelių, vaistų pakuočių
Nepriekaištingas regėjimas – tai vienas svarbiausių gyvenimo kokybės vertinimo kriterijų. Silpstantis matymas, regą trikdančios akių ligos apriboja žmogaus pojūčius, mobilumą, orientaciją, sukelia socialinę atskirtį, turi neigiamos įtakos nuotaikai, didina griuvimų ir kaulų lūžių tikimybę. Ilgalaikis regėjimo sutrikimas gali sukelti nerimą, depresiją, netgi psichosomatines ligas.
„Sunkiausia būna žmogui, kuris staiga neteko regėjimo. Iš pradžių būna visa ko neigimo ir atmetimo stadija, o į įprastą gyvenimą sugrįžtama ir prie pasikeitusių aplinkybių prisitaikoma tada, kai vėl pradedama savimi tikėti, – tvirtina A.Daujotienė. – Nepaprastai džiugu, kad gyvenimo būdui vis labiau modernėjant, technologijoms vis sparčiau žengiant į priekį, silpnaregiams ir akliesiems daugėja integracijos galimybių į visuomenę. Pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius niekas net nebūtų pagalvojęs, kad vaistų pakuotės ar kosmetikos indeliai gali būti ženklinami Brailio raštu. Žinoma, kol kas dar ne visos plataus vartojimo prekės yra taip ženklinamos, tačiau šaunu, kad vis daugiau gamintojų suvokia, kad tai daryti reikėtų.“
Kalbant apie medikamentus, nuo šių metų sausio 1 dienos pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimus visų vaistų pavadinimai ant pakuočių privalo būti nurodyti ir Brailio raštu.
