Kokie yra dažniausi alergijos žiedadulkėms sukeliami simptomai? Ar visuomet juos paprasta atpažinti? Kokias gydymo priemones siūlo gydytojai alergologai? Kalbamės su „Kardiolitos“ klinikų gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu Tomu Slomskiu.
– Kokiems alergijos simptomams pasireiškus pavasarį turėtume suskubti kreiptis į alergologą?
– Į alergologą pirmiausia kreipiasi tie pacientai, kurie atėjus pavasariui pasijunta žymiai blogiau, ypač jei šis sezonas prasideda nuo staigaus saulės pliūpsnio. Jie pradeda čiaudėti, peršti ir niežti akis bei nosį, iš nosies teka gausus vandeningas skystis, ją užgula.
Kartais net patys pacientai nelabai įsivaizduoja, kad paprastas nosies užgulimas gali sukelti tiek diskomforto. Būna ir taip, jog žmogus galvoja, kad peršalo, o iš tiesų susirgo šienlige.
Dažnai pacientai skundžiasi ne visai būdingais (jų manymu) simptomais: pavyzdžiui, galvos skausmu, sinusitu ir t.t. Tie, kurie yra alergiški beržams, dažnai kenčia ir nuo burnos alergijos sindromo – jie negali valgyti lazdyno riešutų, obuolių, šviežių morkų.
– Ar diagnozuoti alergiją gali tik alergologas?
– Šiandien ne tik alergologas, bet ir ausų, nosies ir gerklų specialistas ar jūsų šeimos gydytojas gali nustatyti tam tikras alergijos rūšis ir atpažinti simptomus, pavyzdžiui, šienligės.
Būna ir taip, jog žmogus galvoja, kad peršalo, o iš tiesų susirgo šienlige.
Tačiau svarbiausia yra ne tik diagnozuoti, bet ir tiksliai nustatyti, kokių augalų žiedadulkės sukėlė simptomus, pasiūlyti įvairius gydymo būdus bei metodus, kurie būtų efektyvūs, o tą geriausiai gali atlikti tik šios srities specialistas.
Alergijos diagnostikoje yra labai svarbu atsižvelgti ir į tai, jog turint laboratorinį tyrimą dar negalima patvirtinti alerginės diagnozės.
Reikia pasikalbėti su pacientu ir išsiaiškinti, ar tikrai egzistuoja logiškas ryšys tarp pacientui atliktų tyrimų ir jo nusiskundimų, nes dažnai egzistuoja ir kiti susirgimai, kurie imituoja alerginių susirgimų simptomus, ir kartais, norint atrasti tikrąjį susirgimą ir jo priežastis, vieno vizito pas alergologą neužtenka.
– Tiems, kuriems buvo diagnozuota alergija, kokios gydymo alternatyvos yra siūlomos dažniausiai? O gal alergiją galime išsigydyti iki galo?
– Žmogus, sergantis įvairiomis alergijomis, dažnai išgyvena netolygų simptomų paūmėjimą, todėl yra labai svarbu nuodugniai ištyrinėti visus alergenus bei jų pasireiškimo sąlygas tam, kad būtų galima pasirinkti efektyviais priemones su jais kovojant.
Kartais, norint atrasti tikrąjį susirgimą ir jo priežastis, vieno vizito pas alergologą neužtenka.
Visas alergijos gydymas yra skirstomas iš esmės į tris pagrindines dalis: alergeno vengimas, medikamentinis gydymas ir specifinė alergenų imunoterapija.
Alergeno vengimas reiškia, jog pacientui, turinčiam alergiją žiedadulkėms, alergologas pataria būti lauke tada, kada žiedadulkių koncentracija mažiausia, ir eiti pasivaikščioti į gamtą po lietaus. Taip pat svarbu vėdinti namus anksti ryte arba vėlai vakare, o grįžus iš lauko į namus palįsti po dušu.
Medikamentiniu gydymu yra maskuojami alerginės reakcijos sukelti simptomai. Pacientas vartodamas vaistus gali tęsti savo kasdieninę veiklą ir gyventi visavertį gyvenimą, dėl to vaistai yra parenkami pagal tai, kokius simptomus pacientas jaučia.
Trečioji dalis – specifinė alergenų imunoterapija, kuri šiuo metu yra laikoma pačiu pažangiausiu ir moderniausiu alergijos gydymu. Jos esmė – ne slopinti alergijos simptomus, bet pakeisti natūralią ligos eigą. Tai tarsi skiepai nuo alergijos. Mes pripratiname pacientą prie alergeno, skirdami sergančiajam mažas jo dozes, kurios palaipsniui yra didinamos. Tokiu būdu pacientas pasisavina alergeno dozę, kurią jo imuninė sistema atpažįsta ir jam nebesipriešina. Šiuolaikinės imunoterapijos poveikis tęsiasi maždaug apie 10–12 metų baigus gydymą, kartais galima tikėtis ir visiško pasveikimo.
– Ar tiesa, jog sezoninė alergija pasireiškia tik ankstyvame amžiuje?
– Ne. Pacientų amžius varijuoja nuo vaikų iki suaugusiųjų žmonių. Verta paminėti, jog didesnį polinkį sirgti alerginėmis ligomis turi tie pacientai, kurių šis polinkis yra įgimtas, pavyzdžiui, tie, kurie vaikystėje sirgo atopiniu dermatitu, arba jiems buvo diagnozuota astma. Tokie pacientai atėję pirmą kartą pas alergologą būdami 30-ies metų stebisi, jog alergija atsirado tarsi iš niekur. Būna atvejų, kada ateina ir senyvo amžiaus žmonės.
Priežastys, dėl kurių žmogus suserga alergija, yra įvairios, tačiau dažnai dėmesys krypsta į paveldimumą. Tačiau pacientai dažnai serga ne tik alerginiu rinitu, bet tuo pat metu ir konjunktyvitu. Polinkis sirgti įvairių formų alergijomis sustiprėja atsiradus tam tikroms aplinkos sąlygoms, pavyzdžiui, žmogui sergančiam šienlige padidėja galimybė susirgti ir astma, ir atvirkščiai, žmonės, kurie serga astma, dažnai serga rinitu, alergine sloga.
– Ar egzistuoja prevencinės priemonės, padedančios alerginėms ligoms užbėgti už akių?
– Specialių priemonių nėra, tiesiog reikėtų stebėti savo simptomus, nedelsti, jeigu atsirado pakitimų, iškart pasikonsultuoti su gydytoju. Remdamasis asmenine alergologo patirtimi galiu pastebėti, jog kartais prie esamo įsijautrinimo buitiniams alergenams jau po keleto metų gali prisidėti ir šienligė.
Deja, labai dažnai alergija yra linkusi progresuoti. Didžiausia blogybė yra ta, jog žmonės dažnai numoja ranka į tokius dalykus kaip sloga, kuriai ilgai nepraeinant ir jos negydant gali išsivystyti ir astma. Taigi vertėtų susimąstyti, ar tas nuolat pasikartojantis pavasarinis peršalimas nenori pacientui pasakyti kažko daugiau.
