Kaip manote, kokie svarbiausi aspektai, analizuojant peršalimo simptomus išsakančio paciento nusiskundimus?
Visi paciento išsakomi nusiskundimai, turėtų būti vertinami atidžiai ir atsakingai, tačiau tiksliausiai sudėlioti situaciją į ligos „rėmą“, ko gero padėtų tinkamas simptomų, jų intensyvumo ir trukmės įvertinimas.
Svarbu prisiminti esminius skiriamuosius požymius, t. y., jei pacientas atvyko dėl staiga atsiradusio afebrilaus viršutinių kvėpavimo takų uždegimo, pasireiškiančio deginimo jausmu ryklėje, nosies užgulimu, perštėjimu, čiauduliu bei rinorėja, o šiuos simptomus lydi galvos skausmas, raumenų ir sąnarių maudimas ir, galimai, kosulys – greičiausiai pacientas serga peršalimu.
Jei šie simptomai po 5 ligos dienų intensyvėja ar užsitęsia ilgiau nei 10 dienų, tokia būklė yra vertinama, kaip ūminis povirusinis rinosinusitas. Ši būklė paprastai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, bet ne ilgiau nei 12 savaičių.
Jei pacientui atsiranda kintančios spalvos nosies sekretas (intensyviai geltona ar žalia), stiprus veido ar galvos skausmas – ypač jei minėti nusiskundimai atsiranda vienoje veido pusėje, febrili temperatūra, didėjantys uždegimo rodikliai kraujo tyrimuose ar simptomų ženklus sustiprėjimas po buvusio pagerėjimo – tai aiškūs ūminio bakterinio rinosinusito požymiai.
Kaip manote, kelis kartus per metus sirgti sloga, peršalimu yra normalu?
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, suaugę pacientai peršalimu serga vidutiniškai 2–4 kartus, tuo tarpu vaikai, ypač tie, kurie lanko kolektyvą, 6–8 kartus per metus.
Turint omenyje, kad peršalimas ir jo komplikacijos dažniausiai pasireiškia išimtinai šaltuoju metų laiku, akivaizdu, toks ligos dažnis, gali ženkliai bloginti tiek paciento, tiek jo artimųjų gyvenimo kokybę.
Šioje situacijoje itin svarbu atskirti, ar pacientas nurodytu dažnumu serga tipiniu peršalimu be komplikacijų, kuomet pakanka tiesiog informuoti pacientą, kaip saugiai ir efektyviai tokią būklę gydyti; ar peršalimas komplikuojasi ūminiu bakteriniu rinosinusitu, ausies uždegimu, bronchitu, plaučių uždegimu ar kitomis būklėmis, kuomet reikalingas detalus, dažniausiai multidisciplininis paciento ištyrimas ir gydymas.
Ar sudėtinga minėtų ligų diagnostika?
Dažniausiai pakanka tinkamai įsivertinti paciento simptomus, jų intensyvumą ir trukmę. Na, o jei gydytojas dar tinkamai apžiūri paciento ryklę, nosies ertmes, atlieka kraujo tyrimus ir nosies endoskopiją – gali drąsiai nustatyti diagnozę.
Šiuo atveju itin svarbu prisiminti, kad kai kurie simptomai, pavyzdžiui kosulys, nosies užgulimas ar rinorėja, gal tęstis ir ilgiau nei keletą savaičių, ir, jei pastarieji slopsta, – tai beslopstančios ligos požymis.
Suaugę peršalimu serga vidutiniškai 2–4 kartus, o vaikai 6–8 kartus per metus.
Kaip gydytoja otorinolaringologė, norėčiau akcentuoti vaizdinių veido daubų tyrimų reikšmę rinosinusito diagnostikoje – griežtai nerekomenduojama pacientui atlikti rentgeno tyrimo – pastarasis sinusito diagnostikoje turi itin mažą diagnostinę vertę, tačiau gana didelę apšvitą, todėl laikomas labiau žalingu, nei naudingu tyrimo metodu!
Tuo tarpu veido daubų kompiuterinė tomografija yra naudinga įtariant ligos komplikacijas, esant itin sukiai ligos eigai, imunosupresijai ar planuojant operacinį gydymą.
Gydytoja, ar galite patarti, kaip saugiai ir efektyviai šias ligas gydyti?
Peršalimo ir rinosinusito, kaip ir kitų ligų gydymas yra saugus tuomet, kai yra grindžiamas moksliniais įrodymais. Šiuo atveju, peršalimą gydyti rekomenduojama simptomiškai – plauti nosį, gerti daug skysčių, puikiai tinka nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVP), NVP-vietinio dekongestanto-antihistamininio vaistų derinys, cinko papildai ir augaliniai preparatai.
Jei peršalimas komplikuojasi ūminiu povirusiniu rinosinusitu, šį gydymą rekomenduojama papildyti įnosės hormonais ir sisteminio poveikio dekongestantais; na, o jei būklė komplikuojasi ūminiu bakteriniu rinosinusitu, gydymas papildomas antibiotiku (pirmo pasirinkimo – amoksicilinas).
Koks vaidmuo gydant sinusitą ir bronchitą tenka augaliniams preparatams? Kokia tokio gydymo reikšmė?
Moksliniai tyrimai įrodo augalinių preparatų poveikį gydant ūminę slogą ir povirusinį rinosinusitą. Tyrimai atskleidžia, kad peršalimo simptomų stiprėjimas ar persistentiniai simptomai pasireiškia dėl viruso sukelto nosies gleivinės mukocilijinės funkcijos sutrikdymo. Manoma, kad tai yra pagrindinė antrinės bakterinės superinfekcijos priežastis.
Na, o augalinių preparatų pagrindinis poveikis ir yra nukreiptas į mukocilijinės funkcijos aktyvavimą ir klirenso gerinimą. Šio tipo preparatai, ypač tie, kurių sudėtyje yra Myrtolio, pasižymi dar ir mukolitiniu, bronchospazmolitiniu bei antibakteriniu poveikiu tiek viršutiniuose, tiek apatiniuose kvėpavimo takuose. Europos gairėse šio tipo medikamentai yra nurodomi kaip efektyvūs, saugūs, bet tuo pačiu nesukeliantys šalutinių poveikių.
Gal galima augalinių preparatų poveikį gydant sinusitą ir bronchitą palyginti su kitais vaistais? Kokie augalinių vaistų pranašumai, jų poveikis viršutiniams kvėpavimo takams?
Didžioji dauguma peršalimui ir ūminiam povirusiniam sinusitui skirtų medikamentų pasižymi tik simptomus modifikuojančiu poveikiu, tačiau turi mažai poveikio į ligos mechanizmą. Augalinių preparatų veikimo mechanizmas aprašomas kaip į simptomus ir ligos patogenezę nukreiptas gydymas.
Šį gydymą vartojant su kitais gairėse nurodytais medikamentais, ypač vitaminu C, cinko papildais ir tinkamu nosies plovimu, ko gero, efektyviausiai galime pasiekti simptomų slopinimą ir paciento sveikimą.
Augaliniai preparatai, kurių sudėtyje yra Myrtolio, vienu metu veikia tiek nosies, tiek bronchų sudirgimo simptomus, todėl yra tinkami ne tik ūminiam sinusitui ar slogai, bet ir kosuliui bei bronchitui gydyti.
Ar svarbus antibiotikų skyrimas, kokios naudingos nemedikamentinės priemonės ir kiti gydymo metodai?
Na, šiuo atveju, svarbiausia turbūt tinkama ligos diagnostika. Svarbu teisingai įvertinti paciento simptomus ir, tik nustačius tipinius bakteriniam ūminiam rinosinusitui būdingus simptomus, prieš tai nurodytą gydymą papildyti antibiotiku.
Norėčiau priminti, kad bakterinė superinfekcija peršalimo metu nėra labai dažna, o profilaktinis antibiotikų vartojimas nesumažina komplikacijų rizikos. Todėl antibiotikus rekomenduočiau skirti, tik jei yra aiškūs bakterinės infekcijos požymiai ar prieš tai taikytas gydymas yra neefektyvus ilgiau nei 5 dienas.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vienas efektyviausių nemedikamentinių gydymo metodų peršalimo ir rinosinusito metu yra tinkamas nosies išplovimas, naudojant nosies irigacijos sistemas. Nosies irigaciją derinant su prieš tai aptartais medikamentais galima maksimaliai greitai pasiekti norimą sveikimo efektą.
Ką patartumėte pacientams, dažnai sergantiems sinusitu ir bronchitu: kaip elgtis buityje (gyvenimo būdo korekcija), ar reikia keisti kasdienius įprastus higienos ritualus, kokios mitybos principų laikytis?
Europos gairėse nurodyta, kad sveikas gyvenimo būdas, ypač pastovus fizinis krūvis, o dar geriau – jei sportuojama gryname ore, gali efektyviai sumažinti peršalimo riziką ir dažnį.
Tyrimai sako, kad ir vitamino C vartojimas gali turėti teigiamą įtaką peršalimo ligų profilaktikai. Žinoma, pacientai, kurie vartoja pakankamai skysčių, vengia greitai pasisavinamų angliavandenių bei vartoja skaidulomis praturtintą maistą savo racione, taip pat rečiau serga.
Na, ir atitinkamai – aktyviai ar pasyviai rūkant, vartojant alkoholį, valgant riebų ir „greitą“ maistą – rizika sirgti peršalimo ligomis tikrai didėja.
