Sergamumas gripu auga
„Po Naujųjų metų buvo labai daug virusinių ligų. Turbūt žmonės daug migravo, susitikinėjo ir dalinosi virusais. Taigi, mes, šeimos gydytojai, pirmas savaites po švenčių visi tikrai „lūžome“. Bet gripo atvejų dar nebuvo daug“, – aiškino pašnekovė.
Užkrečiamų ligų ir AIDS (ULAC) centro duomenimis, trečiąją šių metų savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis buvo 127,7 atvejų/10 tūkst. gyventojų ir sergamumas vis dar auga. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 98,4 atvejų/10 tūkst. gyventojų.
Visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldytas 171 asmuo, iš kurių – 25 vaikai iki 2 metų, 72 vaikai 2–17 metų amžiaus ir 74 suaugusieji, trys iš jų – nėščiosios. Intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydoma 11 asmenų.
Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų/10 tūkst. gyventojų, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų atvejų.
Šiuo metu epidemiją paskelbusios Prienų, Ukmergės, Ignalinos, Kėdainių, Jonavos rajonų ir Kauno bei Panevėžio miestų savivaldybės.
Medikė susiduria su sunkiai nustatoma pneumonija
Pasak D.Makaravičienės, šiųmetis gripas ypač pavojingas sunkiai diagnozuojamomis komplikacijomis.
„Žmogus skundžiasi, kad serga savaitę ar net dešimt dienų, bet jo būklė negerėja, nors jis geria įvairius vaistus, rekomenduojamus nuo peršalimo. Jam laikosi temperatūra, nors ne tokia aukšta, kaip pradžioje, vargina labai didelis silpnumas ir kosulys.
Paklausai plaučius – nieko nesigirdi. Kartais ir kraujas nerodo jokio uždegimo. Pneumoniją parodo tik rentgenas, todėl šiemet aš visus pacientus siunčiu rentgenui. Šiemet vyrauja tikrai labai keistos pneumonijos, kurios verčia būti ypač akylam“, – tikino šeimos gydytoja.
Po 5–7 dienų žmogus turi būti sveikas
Pasak pašnekovės, gripu susirgęs žmogus po 5–7 dienų turi būti sveikas. Jeigu jis vis dar serga, dažniausiai galima įtarti komplikaciją. Beje, gripo komplikacijos šiemet išveda iš rikiuotės ne tik pagyvenusius žmones, turinčius gretutinių ligų, bet ir jaunimą.
„Žmonių imunitetas šiandien pakankamai silpnas. Iš esmės svarbiausias priešnuodis nuo gripo – sveikas gyvenimo būdas. Reikia gerai maitintis, laikytis režimo, pakankamai miegoti ir vengti streso. Patarimai paprasti, bet turbūt praktiškai neįgyvendinami. Stresas – didžiausias visų blogybių kaltininkas, bet kaip jo išvengti, recepto nėra.
Turbūt reikėtų lėtinti gyvenimo ir darbo tempą, nes Lietuvoje šiuo metu tikrai jaučiama psichozė. Daugybė žmonių dirba viršvalandžius, savanoriškai užsisėdi darbe, nieko nespėja, mažai miega, neturi laiko sau, nepatenkinti gyvenimu, o organizmas – ne guminis, jis turi savo ribas, kiek gali ištverti.
Kita vertus, jau žmonės sirgdami į darbą neina. Šiuo aspektu sąmoningumas didėja. Taip pat vis daugiau žmonių skiepijasi nuo gripo. Šiemet norinčiųjų buvo tiek daug, kad vienu metu netgi buvome pritrūkę vakcinos“, – teigė šeimos gydytoja.
Vakcina pataikė – cirkuliuoja tas pats virusas
ULAC centro duomenimis, sausio 22 d. Šiauliuose nuo gripo mirė moteris. Tai pirmoji gripo auka šį gripo sezoną. Garbaus amžiaus pacientei sausio 15 d. buvo nustatyta gripo ir plaučių uždegimo diagnozė. Moteris sirgo lėtinėmis ligomis, nevaikščiojo, tačiau skiepyta nuo gripo nebuvo. Manoma, kad ji užsikrėtė nuo šeimos narių.
Kad tokių skaudžių atvejų būtų galima išvengti, rizikos grupių asmenys nuo gripo skiepijami valstybės lėšomis. Dėl skiepų reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Tiesa, geriausia tai padaryti spalio mėnesį, kol gripo sezonas dar nėra įsibėgėjęs. Jeigu skiepas ir neapsaugos nuo gripo, jis tikrai apsaugos nuo mirtinų komplikacijų.
Pasak ULAC centro visuomenės sveikatos specialistės Astos Skrickienės, Valstybinė ligonių kasa prie 2018–2019 m. gripo sezonui nupirko 131 738 vakcinos dozes, skirtas rizikos grupių skiepijimui (2017–2018 m. nupirkta 123 470 dozių). Remiantis naujausia statistika, per 2018 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesį iš įsigytų sezoninės gripo vakcinos 131 738 doz. įskiepyta 93,7 proc. (toks pats procentas, kaip ir pernai).
Jeigu skiepas ir neapsaugos nuo gripo, jis tikrai apsaugos nuo mirtinų komplikacijų.
„Analizuojant pastaruosius gripo sezonus, pastebimas didėjantis savo ir darbdavio lėšomis bei valstybės lėšomis paskiepytų asmenų skaičius“, – teigė specialistė.
Lietuvoje nuo gripo buvo skiepijama dviejų rūšių vakcinomis. Trivalentė vakcina apsaugo nuo dviejų A tipo potipių A(H1N1 pdm09 ir H3N2) bei vieno B tipo (Victoria linija). Keturvalentėje vakcinoje yra papildoma B tipo gripo viruso padermė (Yamagata linija). Šį gripo sezoną tiek Europoje, tiek Lietuvoje cirkuliuoja A tipo gripo virusas ir atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtą vakcinos antigeninę sudėtį.
Į ligoninę patenka daugiau pacientų nei pernai
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro infekcinių ligų gydytoja Birutė Zablockienė teigė, kad sergamumas gripu šiemet didesnis nei pernai.
„Statistikos neturiu, bet atrodo, kad bent į mūsų ligoninę šiemet dėl gripo patenka daugiau pacientų nei pernai. Pastebėjome, kad pernai vyravo B tipo gripas, o šiemet pasitaiko tik A tipas. Pas mus daugiausiai patenka vyresnio amžiaus žmonės, kurie nesiskiepijo ir turi daug lydinčių lėtinių ligų, kurios dėl gripo paūmėja, tačiau yra ir jaunų žmonių, gulėjo nėščia moteris.
Dažniausia komplikacija yra susijusi su kvėpavimo takais: bronchitai, plaučių uždegimai, bet turėjome ir meningoencefalitą. Keletas pacientų buvo pasiskiepiję nuo gripo, tačiau dauguma neskiepyti.
Žinia, nėra nė vieno skiepo, kuris šimtu procentų apsaugotų nuo ligos, ypač jeigu skiepijamas vyresnio amžiaus žmogus. Visgi mes tikimės, kad tuomet jis serga lengvesne forma ir galbūt išvengia reanimacijos, kai dėl kvėpavimo sutrikimų tenka ligonį dirbtinai ventiliuoti, arba išsivysto miokarditas“, – pasakojo gydytoja.
Komplikacijas gali sukelti ir pats virusas
Pasak pašnekovės, dažniausiai komplikacijos atsiranda, kai žmogus iki galo neišsigydo ir grįžta į darbą ir įprastą gyvenimo ritmą dar visai nepasveikęs. Todėl įtariant gripą būtina likti namie, kol pasveikstama iki galo, juolab kad taip nuo savęs apsaugosime ir kitus žmones.
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (39–40 laipsnių), kvėpavimo takų pažeidimo simptomai (gerklės skausmas, sloga, kosulys) ir bendri organizmo pažeidimo simptomai, tokie, kaip raumenų, sąnarių, galvos skausmas, didelis silpnumas. Jaučiant šiuos simptomus rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris spręs, ar reikia gydymo antivirusiniais vaistais.
„Bakterinės komplikacijos, pavyzdžiui, bakterijų sukeltas plaučių uždegimas, pasireiškia po keleto dienų. Tačiau yra komplikacijų, kurias sukelia pats virusas, tuomet jos pasireiškia iš karto, pavyzdžiui, meningitas. Turėjome ne vieną jauną žmogų, kuriam komplikacijas sukėlė būtent virusas“, – teigė B.Zablockienė, patardama akylai stebėti savo sveikatą.
Specialistų rekomendacijos gripo sezono metu
Tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti.
Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.
Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas.
Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos.
Gerai vėdinti patalpas.
Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas.
Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.
