Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kardiologės Gretos Radauskaitės teigimu, sezoniniai pokyčiai didesnę įtaką turi sergantiems koronarine širdies liga – vainikinių širdies arterijų liga, kuri sukelia nepakankamą kraujo tiekimą į širdies raumenį.
„Tyrimų duomenimis, šaltis dirgina odoje esančius šalčio receptorius, siunčiami impulsai į simpatinę nervų sistemą skatina katecholaminų (adrenalino, ir noradrenalino) gamybą. Šie mediatoriai (medžiagos) veikia kraujo krešumą (tirština kraują), didinatrombocitų agregaciją, skatina trombų susidarymą, kraujagyslių spazmus“, – aiškina gydytoja.
G. Radauskaitės pastebėjimu, spazmuojant kraujagysles padaugėja tokių sutrikimų kaip miokardo infarktas – negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo.
Paklausta, kaip atpažinti miokardo infarktą, kardiologė paaiškina: „Dažniausiai miokardo infarkto metu juntamas stiprus skausmas už krūtinkaulio, šis skausmas gali plisti į gerklę, kairę ranką ar apatinį žandikaulį. Įprastai skausmas trunka daugiau nei 30 minučių, jį lydi šaltas prakaitas ir mirties baimė.“ Anot G.Radauskaitės, pajutus šiuos simptomus reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją.
Kardiologė pabrėžia, kad galimos ir netipinės miokardo infarkto formos, kurių metu skausmas gali atsirasti žemiau krūtinkaulio, t. y. skrandžio srityje, tokį skausmą lydi pykinimas, vėmimas.
„Pajutę šiuos simptomus žmonės susimąsto apie opaligę ar kitas skrandžio skausmo priežastis, todėl į medikus kreipiasi vėlai“, – atkreipia dėmesį kardiologė.
Kraujospūdžio priežiūra ir kontrolė
„Ruduo taip pat yra tas metas, kai daugeliui pradeda šokinėti kraujospūdis. Ypač tiems žmonėms, kurių kraujo spaudimas yra per didelis“, – teigi G. Radauskaitė.
Normalus kraujo spaudimas yra žemiau 120/80 mm Hg; kraujo spaudimas tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg vadinamas prehipertenzija, o kraujo spaudimas 140/90 mm Hg ir daugiau laikomas aukštu (140/90 mm Hg –150/99 mm Hg – priskiriama pirmo laipsnio kraujospūdžio padidėjimui, o esant 160/100 mm Hg ir daugiau – antrinolaipsnio kraujospūdžio padidėjimui.)
arterinė hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą
Turintiems aukštesnį, nei reikia, kraujospūdį rudenį būtina konsultuotis su gydytoju, nes šąlant orams, spazmuojant kraujagyslėms dažnai reikalingos didesnės antihipertenzinių vaistų dozės.
„Kartais šaltojo sezono metu sergantiems padidėjusio kraujospūdžio liga tenka parinkti kitokias vaistų dozes arba pridėti papildomą medikamentą arterinės hipertenzijos gydymui“, – teigia kardiologė G. Radauskaitė.
Svarbiausia paskirtus medikamentus vartoti reguliariai ir taip, kaip nurodyta, nepaisant savijautos. Kraujospūdis gali normalizuotis, tačiau gydymą būtina tęsti.
Išankstinė prevencija – saugumo garantas
Gydytojai pastebi, jog žmonės neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais.
Deja, dėmesys atkreipiamas tik jiems pasireiškus, tačiau tuomet jau būna per vėlu. Sergant arterine hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai, tad nesigydant ar gydantis neatsakingai, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.
Be šių komplikacijų, arterinė hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą.
G. Radauskaitė atkreipia dėmesį, jog kardiologijoje yra labai svarbi pirminė širdies ir kraujagyslių ligų prevencija: „Norint pastebėti pakitimus ankščiau, nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai (pavyzdžiui, ištiko miokardo infarktas), būtina imtis profilaktinių priemonių: aukšto cholesterolio, padidėjusio kraujospūdžio gydymo.“
Gydytojos pastebėjimu, šaltojo sezono metu, kai suintensyvėja veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių veiklos pakitimams, rekomenduojama skirti laiko profilaktinei sveikatos patikrai.
