Sveikatos priežiūros ekspertų teigimu, šią grėsmingą statistiką galima pagerinti, tačiau tam svarbu taikyti kompleksines prevencijos ir gydymo priemones – tarp jų ir efektyvias ambulatorines sergančių asmenų konsultacijas po gydymo ligoninėje, rašoma pranešime.
Širdininkams – specialios konsultacijos
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, VU Medicinos fakulteto profesorė Jelena Čelutkienė sako, kad siekiant sumažinti sergamumą širdies nepakankamumu ir mirtingumą nuo šios ligos būtina plėsti specializuotų gydymo paslaugų prieinamumą ir gerinti kokybę.
„Vertindami sergamumo statistiką matome, kad maždaug vienas iš keturių į ligoninę dėl širdies nepakankamumo patekusių žmonių neišgyvena ilgiau nei metus, o dviem trečdaliams prireikia pakartotinės hospitalizacijos. Tai rodo, kad po pirminio stacionaraus gydymo šie sunkūs ligoniai gauna per mažai dėmesio ir žinių apie tolimesnį ligos kontroliavimą. Po gydymo ligoninėje širdies nepakankamumu sergantys gyventojai neretai grįžta prie tokio gyvenimo būdo, kuris dažnai nepadeda ligos suvaldyti, pagerinti paciento gyvenimo kokybės ir ligos prognozės“, – sako prof. J.Čelutkienė.
Specialistės teigimu, šias tendencijas Lietuvoje siekiama pakeisti širdies nepakankamumu sergantiems pacientams siūlant specializuotas gydymo ir konsultacijų paslaugas, kurių prieinamumą stengiamasi didinti.
Tokios paslaugos suteikia galimybę ligoniams po gydymo ligoninėje 4 kartus per metus gauti gydytojo kardiologo ir širdies nepakankamumo slaugytojo konsultacijas, per kurias parenkamas individualus gydymo planas ir pacientams bei jų šeimos nariams organizuojami mokymai apie ligą, jos priežiūros ir pablogėjimo prevencijos būdus, formuojami tinkamos gyvensenos ir savirūpos įpročiai.
Padeda pagerinti sergamumo rodiklius
„Širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams itin svarbu ne tik vartoti gydytojų paskirtus vaistus, bet ir prižiūrėti save, stebėti savo būseną, tinkamai maitintis. Tačiau ne visi ligoniai turi tam tinkamų žinių. Dėl to specializuotos konsultacijos sergantiems širdies nepakankamumu yra išties svarbios ir gali padėti sumažinti mirtingumo nuo šios ligos rodiklius ir pakartotinių hospitalizacijų skaičių“, – teigia prof. J.Čelutkienė.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2018 m. statistika rodo, kad specializuotas širdies nepakankamumu sergantiems gyventojams skirtas paslaugas gavusių pacientų mirtingumas per 12 mėnesių laikotarpį buvo daugiau kaip dukart mažesnis nei tokių paslaugų negavusiųjų (gavusiųjų – 6 proc., negavusiųjų – 14 proc.). Be to, tik 36 proc. specializuotas paslaugas gavusių ligonių per 12 mėnesių prireikė pakartotinio stacionaraus gydymo. Galima palyginti: maždaug pusei konsultacijų negavusių pacientų teko vėl gultis į ligoninę.
Ne tik gydo, bet ir edukuoja
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė taip pat įsitikinusi, kad paslaugų širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams, kurių Lietuvoje praėjusiais metais buvo apie 90 tūkst., aktualumas yra didelis, ir jos leidžia pasiekti daug geresnių gydymo rezultatų.
„Šios paslaugos apima tiek tiesioginį gydymą, tiek ligonio konsultacijas, padedančias pacientui pačiam geriau kontroliuoti ligą. Gydytojas kardiologas vizitų ciklo metu įvertina paciento ligos sunkumą ir nustato individualią paciento prognozę, skiria ir optimizuoja gydymą medikamentais, nustatyto implantuojamų prietaisų ir chirurginio gydymo poreikį, taip pat stebi atsaką į gydymą ir vertina galimą širdies persodinimo ar dirbtinio skilvelio poreikį.
O profesionalios slaugytojos suteikia pacientui ir jo artimiesiems būtinas žinias apie ligą, tinkamą savirūpą ir gyvenimą sergant širdies nepakankamumu, padeda prisitaikyti prie skiriamų medikamentų derinio“, – sako I.Cechanovičienė.
Anot specialistės, kiekvienas toks vizitas pas gydytoją trunka apie 1,5–2 val. Be to, pacientai raginami ir patys namuose fiksuoti savo arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį, svorį, skysčių suvartojimą ir išskyrimą, o pastebėjus reikšmingus nuokrypius ar pasikeitus simptomams – kreiptis į slaugytojas ar gydytojus telefonu.
„Toks kompleksinis gydymas leidžia ilgam stabilizuoti paciento būklę, grąžinti jam darbingumą ir gyvenimo džiaugsmą, atitolinti ligos paūmėjimus ir gyvenimo pabaigą. Šios paslaugos teikiamos pagal Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos nustatytus sveikatos priežiūros standartus, o jas teikiantys medikai turi specialias kompetencijas ir yra aprūpinti būtina įranga. Visa tai leidžia pacientams gauti aukšto lygio sveikatos priežiūros paslaugas“, – teigia I.Cechanovičienė.
Sveikatos priežiūra – vis efektyvesnė
Šiuo metu specializuotas kardiologų ir slaugytojų konsultacijas širdies nepakankamumu sergantiems pacientams teikia 13 šalies sveikatos priežiūros įstaigų, o iš viso tokios paslaugos per 2020 m. pirmą pusmetį suteiktos beveik 300 ligonių.
Visgi tokių paslaugų poreikis yra gerokai didesnis, todėl siekiama, kad visoje Lietuvoje iš viso veiktų bent 32 specializuotas paslaugas su konsultacijomis ir mokymais širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams teikiantys kabinetai. Tam būtini papildomi finansai, ir jų ketinama gauti pasinaudojus Europos Sąjungos fondų lėšomis.
„Siekiant užtikrinti specializuotų gydymo paslaugų efektyvumą, taip pat labai svarbu nustatyti objektyvius ir aiškius šių paslaugų prieinamumo ir kokybės vertinimo kriterijus. Dėl to Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kardiologų draugija ir širdies nepakankamumo gydymo paslaugas teikiančiais specialistais yra parengusi patvirtintą rodiklių sąrašą, kuris padės užtikrinti ligoniams teikiamų paslaugų kokybę.
Šie rodikliai numato, kad paslaugos per 30 dienų turėtų būti suteiktos ne mažiau kaip 40 proc. ligoninėse gydytų ar pirmą kartą diagnozę išgirdusių širdies nepakankamumu sergančių pacientų. Tai prisidėtų prie pastangų pagerinti sveikatos paslaugų kokybę, didinti jų veiksmingumą ir saugumą, taip pat pasiekti geresnį gydymo rezultatą“, – įsitikinusi I. Cechanovičienė.
Specialistės teigimu, nors iššūkių dar išlieka nemažai, progresas Lietuvoje stebimas daugelyje sveikatos priežiūros sričių. Tai rodo, kad ir širdies nepakankamumo gydymo kokybę galima pagerinti ir sumažinti sergamumo rodiklius.
„Sveikatos priežiūros srityje Lietuvoje pasiekta tikrai nemažai – specializuotuose centruose pacientams teikiama integruota sveikatos priežiūra sergant ūminiu miokardo infarktu, insultu; sunkių traumų atvejais, gydant onkologines ligas šiandien garantuojama visapusiška, savalaikė ir efektyvi pagalba.
Stebimas miokardo infarkto su ST pakilimu sergamumo, stacionarinės gydymo trukmės ir mirštamumo mažėjimas. Taip pat nuosekliai gerėja onkologinių ligų gydymo rodikliai. Taigi pastangos skatinti ligų prevenciją, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą duoda rezultatų. To svarbu siekti ir širdies nepakankamumo gydymo srityje“, – teigia I.Cechanovičienė.
